Europos Sąjungos senbuvėms apribojus laisvą darbuotojų judėjimą, Lietuva neliks pasyvia stebėtoja ir imsis atsakomųjų priemonių, patvirtino “Eltai” Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Europos Sąjungos reikalams Petras Auštrevičius.
Kokios bus šios priemonės, P. Auštrevičius neskubėjo įvardinti, ragindamas palaukti, kol Europos Sąjungos valstybės priims galutinius sprendimus.
Savo darbo rinką Lietuvos piliečiams nuo šalies įstojimo į ES gegužės 1 dieną planavo atverti Airija, Danija, Didžioji Britanija, Nyderlandai bei Švedija. Jos žadėjo netaikyti pereinamojo septynerių metų laikotarpio, kaip ketina pasielgti kitos ES valstybės.
Tačiau Švedijos vyriausybė jau pareiškė, jog nuo gegužės 1 dienos sugriežtins imigracijos tvarką, nes bijo, kad neribojamas darbuotojų antplūdis iš būsimųjų Europos Sąjungos (ES) šalių gali tapti nepakeliama našta Švedijos socialinės apsaugos sistemai. Iš pradžių numačiusi leisti visiems darbuotojams iš naujų ES šalių laisvai migruoti į naujas darbo rinkas, kvotas ketina nustatyti ir Nyderlandų vyriausybė.
Airija yra vienintelė valstybė narė, paskelbusi, kad jokių apribojimų netaikys.
Apie darbo migracijos ribojimą kol kas nėra pareiškusi nė viena šalis kandidatė. Lietuva taip pat neribos galimybės įsidarbinti, nors ir yra pasilikusi sau tokią teisę.
ELTA
