Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Antradienio popietę, po daugiau nei dvi paras vykusios intensyvios paieškos, vietiniai gyventojai aptiko nužudytą dvidešimtmetę Jūžintų miestelio (Rokiškio r.) gyventoją Dovilę Būgaitę. Žiauriai sužalotą merginos kūną žudikas paslėpė maždaug už kilometro nuo jos namų, melioracijos griovio pralaidoje, apmetęs žolėmis. Tuo metu Rokiškio rajono policijos areštinėje šiuo žiauriu nusikaltimu įtariamas vietinis gyventojas, tiktai metais už savo auką vyresnis Vaidas Gaigalas pradėjo duoti įtikinamesnius parodymus. Iki tol vaikinas išsisukinėjo, pateikinėjo vis kitas versijas, nuolat painiojosi. Kuomet pareigūnai jau ruošėsi vykti patikrinti sulaikytojo nurodytą vietą, kur paslėpė savo auką, atskriejo žinia apie rastą nužudytosios kūną. Jis buvo aptiktas ten, kur nurodė žudikas... Vieni pareigūnai suskubo pasirūpinti, kad būtų apsaugota toji vieta, kad netyčia kas nors nepakenktų įkalčių surinkimui, kiti sulaikytąjį jau gabeno į teismą... Kardomosios priemonės suėmimo klausimą svarsčiusiam teisėjui abejonių nekilo - jis V. Gaigalą leido suimti trims mėnesiams.
Kankinanti nežinia - daugiau nei dvi paras
Tvarkingą ūkininkų Jono ir Danguolės Būgų šeimą nelaimės nuojauta užklupo brėkštant ankstyvam sekmadienio rytui. Besiruošdami į ganyklą melžti karvių, sutuoktiniai nusprendė pakelti ir savo jaunėlę dukrą Dovilę, tačiau jos lova buvo tuščia. Vėlyvą šeštadienio vakarą ji buvo išėjusi į miestelio kultūros namuose vykusią diskoteką ir iš jos negrįžo. Nors tėvai vylėsi, jog dukra tuoj tuoj pasirodys, tačiau jų lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Dar didesnį nerimą ir įtarimus sukėlė prie pat namų pastebėtas kraujo klanas. Ūkininkų kiemas, kuriame gausu įvairios technikos, gana didelis - apie 30-40 arų. Geriau apžiūrėjus aplinką buvo pastebėta per kiemą ir laukus nusitęsusi šliūžė - lyg kažkas buvo vilkta, o galiausiai - kruvina merginos striukė su mobiliuoju telefonu. Prasidėjo nieko gero nežadanti paieška.
Rokiškio policijos vadovas Stasys Meliūnas teigė, jog gavus žinią apie dingusią merginą, iškart buvo mestos visos pajėgos. Visą šį laiką pareigūnai dirbo pamainomis. Buvo apieškotos visos apylinkės, apžiūrėtas kiekvienas griovys, upelis, krūmas, daugybė kanalizacijos šulinių. Pagalbon buvo pasitelktos ugniagesių ir narų komandos. Jie kelis kartus išnaršė Jūžintų ežerą, tačiau tai nedavė rezultatų. Be pareigūnų, į pagalbą dingusios merginos artimiesiems atskubėjo vietiniai gyventojai, seniūnijos darbuotojai, Juozo Oto Širvydo vidurinės mokyklos moksleiviai. Niekas negailėjo jėgų, neskaičiavo savo laiko, norėdami padėti surasti Dovilę - gyvą ar mirusią.
Iškankinti paieškos, nežinios, juodi kaip žemė Dovilės tėvai antradienio rytą patys atėjo į seniūniją ir paprašė padėti. Tėvo širdis jautė, kuriame krašte reikėtų ieškoti dukters. Jis nurodė laukus, kuriuose kažkada buvo įrengtos karvių melžimo aikštelės. Netoli tos vietos, ant keliuko, žmonės pastebėjo panašias į kraują dėmes. Iš pradžių į jas didesnio dėmesio nekreipė. Vis dėlto kartu su Jūžintų seniūnijos seniūno pavaduotoju Jonu Rubikiu tenai atsidūręs vietinis gyventojas Sergejus Salovas buvo atidesnis. Jis šalia dėmių pastebėjo žemyn nuo keliuko per žolę einančią šliūžę, pritaškyto kraujo. Nusileidęs prie vandens pralaidos ir pakėlęs žolių kuokštą, pamatė žmogaus galvą. Tai buvo Dovilė. Jos kūną žudikas buvo įkišęs į pralaidą kojomis, o kiek išlindusią galvą apdengęs žolių kuokštais... Galbūt nesėkmingos paieškos būtų užsitęsusios, tačiau, laimei, lietus nespėjo nuo keliuko nuplauti kraujo dėmių ir sunaikinti nusikaltimo pėdsakų... Nuo tos akimirkos miestelis tarsi atlėgo - baigėsi kankinanti ir baimę varanti nežinia, žmonės lengviau atsiduso sužinoję, jog nužudymu įtariamas asmuo suimtas. Tačiau ši tragedija visus pribloškė...
Kol kas ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nusikaltimo aplinkybių neskelbia. Netgi lieka neaiškūs tokio žiauraus poelgio motyvai. Vis dėlto manoma, jog V. Gaigalas savo aukos galėjo laukti visai prie jos namų - pasislėpęs už kokio nors traktoriaus ar kombaino. Pripuolęs bandė ją išžaginti (jau žinoma, jog V. Gaigalas prisipažino norėjęs su mergina pasimylėti, tačiau ši pasipriešino), todėl puolė ją daužyti metaliniu strypu. Paskui, gal dar gyvą, tačiau bejėgę nutempė per kiemą, pievą, laukus ir paslėpė jos kūną... Ekspertai pastebėjo merginos išniekinimo požymių, tačiau tikslesnės išvados bus pateiktos atlikus išsamų tyrimą...
Puoselėjo viltį tapti ūkininke
Dovilė buvo jauniausia iš trijų tvarkingos ūkininkų šeimos dukterų. Viena jų mokosi Medicinos universitete, kita - dvyliktokė. Dovilė, baigusi 10 klasių, toliau mokslų nesiekė. Ji buvo nusprendusi įsiregistruoti jaunąja ūkininke, todėl liko su tėvais dirbti jų ūkyje, semtis tokiai veiklai itin reikalingos patirties. Pati Dovilė labai mylėjo gyvulius, mėgo dirbti visus ūkio darbus, buvo labai darbšti, rami mergaitė. Jūžintų seniūnijos seniūnas Vidmantas Gabė negailėjo gerų žodžių šios nelaimėlės adresu. Ji iš kitų bendraamžių išsiskyrė tuo, jog buvo labai rami, niekada tuščiai nevaikštinėdavo miestelio gatvėmis, padėdavo tėvams, kurie taip pat labai darbštūs, laiko neleido veltui. Todėl skaudžiausia, jog tokiai puikiai merginai, žinojusiai, ko siekti gyvenime, teko tokia skaudi lemtis...
- Po šio įvykio supratau, jog mes gyvename nesaugioje valstybėje, - tikino R. Gabė. - Iki šiol maniau, jog tokiame užkampyje kaip Jūžintai, kur miestelis gerokai nutolęs nuo pagrindinių kelių, kur visi vienas kitą pažįsta, kur mažai atklysta svetimų, nieko panašaus nutikti negali. Pasirodo, klydau. Bet skaudžiausia, kad čia dauguma gyventojų senyvo amžiaus, o jaunų žmonių tiek mažai. Tuo tarpu Dovilė, žadėjusi čia likti gyventi, buvo išbraukta iš gyvenimo...
Kas pagimdė žiaurumą?
To paties seniūno akyse užaugo ir kitas miestelio gyventojas - merginos nužudymu įtariamas Vaidas Gaigalas. Seniūno pedagogė žmona Vaidą mokė mokykloje. Vaikinas gyveno su tėvu - Antanu Gaigalu ir seserimi. Vaidas mokėsi Alantos žemės ūkio mokykloje. Daugiau nei prieš metus dėl sunkios ligos mirė jų motina. Šeima gyveno labai skurdžiai - tėvai niekada neturėjo nuolatinio darbo, todėl juos visąlaik kamavo nepritekliai. Vaidas buvo labai uždaras, tylus berniukas, niekuo iš kitų neišsiskyrė. Kas galėjo jo širdyje išauginti tokį žiaurumą - sunku atsakyti. Tiesa, seniūnas paminėjo, jog Vaidą ir jo seserį motina nuo mažens auklėjo labai griežtai. Vaikus būdavo galiam dažnai matyti sėdinčius ant suoliuko prie namų - tarsi jiems būtų uždrausta būti šiltame kambaryje. Pavyzdžiui, jei motina išplaudavo grindis, vaikai negalėdavo įžengti vidun, kol jos neišdžiūdavo. Tokių pavyzdžių galima pateikti labai daug. Tuo tarpu tėvas pasižymėjo visiškai kitokiu charakteriu, buvo žmonos priešingybė. Gaigalų šeima ilgai gyveno daugiabutyje. Mirus tėvams, Antanas Gaigalas persikėlė į jų sodybą, o žmona su vaikais liko gyventi bute. Tačiau jie vieni pas kitus apsilankydavo, tėvai, nors ir gyveno atskirai, neišsiskyrė.
Vaidas Gaigalas jau buvo bebaigiąs žemės ūkio mokyklą. Be to, šį rudenį jis greičiausiai būtų iškeliavęs atlikti karinę tarnybą - jau buvo praėjęs medicininę komisiją - beliko tiktai pasikonsultuoti su specialistu dėl stuburo. Pastaruoju metu vaikinas artimų draugų neturėjo, su bendraamžiais nebendravo. Ne paslaptis, jog buvo pasklidę gandai apie tai, V. Gaigalas kėsinosi išžaginti moterį. Tai patvirtino ir Rokiškio rajono PK viršininkas. Deja, nors nukentėjusi moteris pas medikus apsilankė ir papasakojo, kas buvo nutikę, gerai pagalvojusi rašyti pareiškimą policijai atsisakė. Mat per užpuolimą nusikaltėlis jai buvo užspaudęs akis - tai galėjo apsunkinti įrodyti kaltininką. Tačiau policijos vadovas neatmetė galimybės, jog šio įvykio tyrimas gali būti atnaujintas. Taigi įtarimų V. Gaigalui gali padaugėti...
