Lenkijos Katalikų Bažnyčia susirūpino, kad šaliai įstojus į Europos Sąjungą (ES), dėl turimų muitų lengvatų panaikinimo ji kasmet gali netekti nuo 7 iki 15 mln. zlotų (4,9-10,6 mln. litų) pajamų.
Šalies žiniasklaidai ėmus svarstyti šią problemą, Lenkijos hierarchai kreipėsi su prašymu sudaryti mišrią dvasininkų ir vyriausybės atstovų komisiją, kuriai būtų patikėta išsiaiškinti, kaip būtų įmanoma išsaugoti dabartines lengvatas.
Bažnyčios turimų lengvatų problema ir anksčiau Lenkijoje yra tapusi karštų debatų tema. 1995 metais visoje šalyje nuskambėjo 18 kunigų ir aštuonių pasauliečių, be muito įvežusių 43 prabangius automobilius ir iš karto juos pardavusių, teismo procesas.
Po šios machinacijos, dėl kurios šalis patyrė 200 tūkst. zlotų (142 tūkst. litų) nuostolį, Seimas buvo priverstas pakeisti tuomet galiojusį įstatymą, kuris numatė dvasininkams teisę be muito įsivežti iš užsienio lengvuosius automobilius.
Tuo tarpu dienraštis "Trybuna" tikina, kad Lenkijai tapus naująja ES nare, Bažnyčia ne tik kad nieko nepraras, bet netgi laimės. Šiuo metu Bažnyčiai priklauso apie 160 tūkst. hektarų žemės, tad, kaip ir ūkininkai, ji galės gauti tiesiogines ES išmokas - 118 zlotų (83,8 lito) už hektarą. Vien dėl šių išmokų, "Trybuna" teigimu, Bažnyčios iždas kasmet pasipildytų maždaug 90 mln. zlotų (63,9 mln. litų).
Bažnyčiai nemažai lėšų asignuojama ir iš biudžeto. Vien tik 2002 metais aukštosioms teologijos mokykloms išlaikyti valstybė skyrė 67 mln. zlotų (47,5 mln. litų). Be to, valstybė apie 600 mln. zlotų (426 mln. litų) kasmet išleidžiama tikybos mokytojams ir karo kapelionams.
Lenkijoje šiuo metu sielovada užsiima apie 23 tūkst. katalikų kunigų, o dvasinėse seminarijose studijuoja dar maždaug 7 tūkst. klierikų.
BNS
