Lenkijoje šeštadienį prasidėjo dvi dienas truksiantis referendumas, kurio metu 29 mln. šalies rinkėjų spręs, ar ši didžiausia Vidurio Europos valstybė turi prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
Lenkijos, kurioje gyvena 39 mln. gyventojų - daugiau negu kitose devyniose narystės siekiančiose valstybėse kartu paėmus, sprendimas gali nulemti ir visos bloko plėtros į Rytus likimą.
Balsavimo apylinkės saulėtą šeštadienio dieną atvėrė duris 6 val. ryto (7 val. Lietuvos laiku), o užsidarys po 14 valandų - 20 val. (19 val. Lietuvos laiku). Tokiu pačiu laiku jos veiks ir sekmadienį.
Lenkijos ministras pirmininkas Leszekas Milleris (Lešekas Mileris), kurio mažumos kabineto ateitis priklausys nuo referendume aiškiai ištarto "taip", buvo vienas pirmųjų rinkėjų, šeštadienio rytą atskubėjusių atiduoti savo balso.
"Tai viena didžiausių dienų Lenkijos istorijoje. Aš tikiu, kad šiandien lenkai pasirinks geriausią kelią Lenkijai ir mūsų visų ateičiai", - žurnalistams sakė L.Milleris.
"Manau, kad tai vienas reikšmingiausių tūkstantmetės Lenkijos istorijos įvykių", - pridūrė premjeras, kurį į Varšuvos pietiniame rajone esančią balsavimo apylinkę atlydėjo žmona Aleksandra.
Prezidentas Aleksandras Kwasniewski (Aleksandras Kvasnevskis), įmetęs savo biuletenį į balsadėžę prestižiniame Varšuvos Vilanovo rajone, dar kartą paragino šalies žmones aktyviai dalyvauti šiame, pasak jo, "labai ypatingame, labai unikaliame, labai istoriniame" referendume.
"Raginu lenkus balsuoti. Tikriausiai sekmadienį balsuos daugiau žmonių nei šiandien. Esu tikras, kad rytoj iš Lenkijos sulauksime gerų žinių", - sakė šalies vadovas, atvykęs balsuoti su žmona Jolanta.
Nors tikimasi, kad didžioji dauguma rinkėjų, balsavusių mokyklose, studentų miesteliuose ir ligoninėse, tars "taip" narystei ES, vis dar abejojama, ar savo valią pareikš pakankamai rinkėjų, kad referendumą būtų galima skelbti įvykusiu.
"Mes manome, kad tai iš tikrųjų yra svarbu", - sakė 29 metų namų šeimininkė Justyna (Justina), drauge su 57 metų motina Eva balsavusi 57-oje Varšuvos rinkiminėje apylinkėje miesto centre.
"Mes tikimės, kad mūsų gyvenimas bus geresnis negu dabar ir būsime tikri Europos piliečiai", - kalbėjo moteris, motinai pritariamai linkčiojant galva.
"Taip, noriu", - sakė 25 metų psichologė Karolyn (Karolin), pasiteiravus, ar ji norėtų, kad Lenkija įstotų į ES. "Kadangi laikau tai dideliu šansu Lenkijai, o asmeniškai sau - geresnėmis galimybėmis įsidarbinti", - paaiškino ji.
Pasiturintys miesto gyventojai uoliausiai remia narystę ES. Tuo tarpu vargingai gyvenantys ūkininkai, ties bankroto riba atsidūrusių valstybinių įmonių darbuotojai ir smulkūs mažmenininkai yra arba euroskeptikai, arba apskritai abejingi šiai temai.
"Jeigu įstosime į ES, mano gyvenime niekas nepasikeis. Tačiau turėsime klausyti nurodymų iš Briuselio. Aš balsavau "ne", - įmetęs biuletenį sakė Jozefas Knapikas (Juzefas Knapikas), kuriam Lenkijos pietuose esančiame Cianovicės kaime priklauso vos galą su galu suduriantis ūkelis.
Tačiau Marianas Molikas kaimynui nepritarė: "Aš auginu juoduosius serbentus, ir daug jų išvežama į Vokietiją. Aš remiu ES, nes ten galėsiu parduoti daugiau šių uogų".
Didžiulę įtaką Lenkijoje turinčios Katalikų Bažnyčios aukščiausi hierarchai taip pat ėjo balsuoti, kad savo pavyzdžiu paskatintų tikinčiuosius pareikšti savo nuomonę.
Šalies pietuose esančios Krokuvos arkivyskupijos vadovas kardinolas Franciszekas Macharskis (Francišekas Macharskis), beje, tapęs Karolio Wojtylos (Karolio Vojtylos), dabartinio popiežiaus Jono Pauliaus II įpėdiniu, balsavo anksti iš ryto.
"Šis referendumas gali padėti lenkams suvokti, kad jie gali turėti įtakos visiems įvykiams, kurie juos liečia", - kardinolo žodžius citavo naujienų agentūra PAP.Be to, PAP pranešė, kad Krokuvos rinkėjų sąrašuose vis dar figūruoja popiežiaus vardas.
Ankstyvą šeštadienio rytą balsavo ir kiti Lenkijos vyskupai. Tarp pareiškusiųjų savo valią minimi šiaurinės Gdansko, rytinės Liublino, pietrytinės Vroclavo ir pasienyje su Ukraina esančios Peremislio vyskupijų hierarchai.
Labiausiai perkamas dienraštis "Gazeta Wyborcza", savo redakcinį straipsnį pavadinęs "Dešimties amžių įžvalgos", pabrėžė istorinę balsavimo svarbą. Minėtame straipsnyje trumpai vardijami iškiliausi Lenkijos istorijos momentai nuo 966 metų, kai šalis apsikrikštijo, iki 1999-ųjų, kai ji įstojo į NATO.
Referendumai dėl narystės jau įvyko Maltoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje. Visų šių šalių gyventojai pritarė prisijungimui prie ES.
Nors tikimasi, jog praėjus 14 metų po komunizmo žlugimo dauguma lenkų tars "taip" narystei, visų dėmesys krypsta į rinkėjų aktyvumą.
Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė registruotų rinkėjų.
Pirminių pirmosios dienos balsavimo rezultatų tikimasi šeštadienį nuo 22 val. iki vidurnakčio, o pirmųjų referendumo rezultatų - sekmadienį nuo 22 valandos.
Galutiniai referendumo rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį 18 valandą.
AFP-BNS
