Remigijaus RAINIO ir Vlado GESAIČIO fotoreportažas
Bulvės iš Pietų Amerikos į Europą atvežtos tik XVI amžiuje, o į Lietuvą atkeliavo dar vėliau, tačiau dabar jos - vienos mėgstamiausių daržovių, nes bulvių patiekalų atsisako tik nedaugelis lietuvaičių. Be nesėkmingai didžkukuliais bandytų pervadinti lietuviškų cepelinų, kuriuos įvertino bei pamėgo ir nemažai iš užsienio atvykstančių svečių, mūsų šeimininkės žino ir šimtus kitų patiekalų iš bulvių receptų. Tad nenuostabu, kad rugsėjį, kai pagaliau subręsta pagrindinis bulvių derlius, bene dažniausiai šalyje vartojamas žodis yra "bulviakasis". Dar nepamiršti laikai, kai į didmiesčius studijuoti susirinkę studentai pirmąjį mokslo metų mėnesį dažniausiai praleisdavo kolūkiuose, talkindavo nukasant bulves. Šiuo metu tokių išvykų nebūna, nors Lietuvoje auginamų bulvių derlius gerokai išaugo. Jei Lietuviškojoje enciklopedijoje giriamasi, kad 1984 metais vidutinis bulvių gumbų derlius ūkiuose buvo 148 centneriai iš hektaro, tai dabar geriausiuose ūkiuose iš to paties ploto surenkama ir po 50 ar net daugiau tonų šių daržovių. Tad ir dabar savaitgaliais visi skuba į bulviakasį. Tiesa, vieni, savo kolektyvinių sodų sklypeliuose keliose vagose pasisodinę po maišelį bulvių, prisikasa vos antra tiek. Kiti vyksta pas kaime gyvenančius tėvus ar senelius ir dalyvauja talkose. Sekmadienio vakare talkininkai namolio rieda su keliais šviežių bulvių maišais automobilių bagažinėse. Padėdami turtingesniems kaimynams, bulvių "užsidirba" ir bedarbiai varguoliai, nors Mokesčių inspekcija ūkininkus atkakliai bando priversti pasirašyti su talkininkais darbo sutartis, mokėti atitinkamus mokesčius.
Vilkaviškio rajone, Juozapavo kaime, gyvenanti Vaido ir Irmos Paliulių šeima turi tik tris hektarus žemės, todėl talkininkų samdytis nenori. Daržoves turguje pardavinėjantys sutuoktiniai šiemet 8 arų sklypelyje užaugintą pakasą rinko vieni, nes aplink trypinėjanti jų dvejų metų dukra Žemyna dar menka pagalbininkė, o Žemynos sesuo Vakarė - mokosi. Paliuliai arklio neturi, todėl teko samdytis traktorininką, kuris už kiekvieną nuartą vagą paėmė po tris litus.
Šiemetiniu bulvių derliumi patenkintas ir to paties rajono Kataučyznos kaime ūkininkaujantis pensininkas Vitas Baltrušaitis. Jį lauke radome triūsiantį su žmona Birute ir dukromis Danguole bei Virginija. Pavasarį ilgai buvo šalta, o vėliau bulves tiesiog paskandino liūtys. Galop užėję karščiai dirvą padengė pluta, todėl kone visi bulvių gumbai apsitraukė sunkiai nuvaloma žemės plėvele, į kai kuriuos įsimetė puvinys.
- Tokias bulves parduoti bus nelengva,- dūsavo 20 arų plote pasodintas bulves nusikasti skubantis ūkininkas, vildamasis, kad bent dukters Danguolės sklype, kur ši su vyru bulvėmis užsodino 25 arus, derlius bus kokybiškesnis.
"Salara", "Laura" ir "Kraftinės" bulvės
Kudirkos Naumiesčio UAB "Šaka" didžiausias pajamas gauna iš bulvininkystės, tačiau kadangi auginant šias daržoves būtina sėjomaina, žemdirbiai sėja ir grūdines kultūras, ir rapsus. Šiame ūkyje auginama per 10 bulvių veislių. Anot bendrovės direktoriaus Juozo Pukelio, Lietuvoje geriausiai auga, dera, išsilaiko vidutinio ankstyvumo veislių bulvės. Pačios populiariausios - "Salaros", "Lauros", "Marabel" ar "Vinetos" veislių bulvės, kurios puikiausiai tinka ir cepelinams. Direktorius sakė, jog su malonumu valgo visas bendrovėje auginamų veislių bulves, vos tik jos tinkamai subręsta. O subrendusiomis bulvės laikomos tada, kai nebesilupa jų luobelė. Neišsiverčiama ir be ankstyvų bei vidutinio vėlyvumo veislių. Pastarosios veislės bulvės turi daug sausų medžiagų, todėl puikiai tinka bulvių traškučių gamybai. Pagal šias bulves superkančios firmos pavadinimą jos vadinamos "Kraftinėmis". Tokias bulveles bendrovė augina 30 hektarų plote.
Bendrovės darbininkai ankstyvąsias bulves šiemet pradėjo kasti birželio pabaigoje, o vėlyvąsias į sandėlius ketina supilti iki spalio 10 dienos, tad pabaigtuvėmis čia dar nekvepia. 330 hektarų plote auginamos daržovės daugiausia tiekiamos vidaus rinkai. Dalis buvo parduota Rusijos ir Latvijos verslininkams.
- Jei bulvės būtų "neprigėrę", šiųmetis derlius būtų buvęs panašus į pernykštį,- sakė direktorius. - O pernai buvo prikasta net po 50 tonų iš hektaro. Per dvi paras iškrito dviejų mėnesių lietaus norma, po to staiga užėjo sausra. Todėl sukietėjusioje žemėje bulves kasti sunku, o jų gumbai taip aplipę, kad be šepečių neišsiversi. Šį rudenį bulvių kainos šalyje turėtų būti didelės, nes Žemaitija kentėjo nuo lietaus, o Dzūkija - nuo sausros. Suvalkijai kliuvo iš abiejų pusių. Per sparčiausią bulvių augimą (liepos mėnesį) mūsų krašte neiškrito nė lašo lietaus, todėl stipriai nukentėjo ankstyvųjų bulvių derlius, o, prapliupus liūtims, paaugo vėlyvesnės. Tačiau dalis jų supuvo.
Bendrovėje dirba 23 nuolatiniai darbininkai ir 17 samdytų laikinam darbui. Bendrovė turi galingą bulvininkystės mašinų gamybos lyderio "Grime" pagamintą techniką. Bendrovės inžinierius Gediminas Janulis sakė, kad į svečius atvykę vokiečiai net už galvų susiėmė išgirdę, jog vienas ūkio kombainas per sezoną nukasa net 110 hektarų bulvių plotą. Vokiečių ūkininkai per tą patį laikotarpį vienu kombainu derlių sudoroja tik 30 - 40 hektarų.
Bendrovės laukuose kasmet apsilanko ir nekviestų "talkininkų" iš aplinkinių miestų. Jie pavagia bulvių maždaug iš trijų hektarų. Anksčiau vagys dažniausiai darbuodavosi naktimis, o bulvių laukus pradėjus saugoti, vis dažniau pasirodo dieną.
Didžiąją dalį išauginto bulvių derliaus bendrovė parduoda prekybos tinklui "VP Market". Gauna maždaug po 35 centus už kilogramą. Kol bulvės pasiekia pirkėją, kaina išauga iki 80 ar dar daugiau centų.
A. Adamkienės cepelinai ir Mindaugėlis iš baro
Bulviakasio pabaigtuvių šventės UAB "Šaka" kolektyvas nerengia, tačiau "atsigriebia" užbaigęs visus rudens darbus. Puotoje netrūksta įvairiausių skanėstų, tarp kurių garbingą vietą užima ir bulvių plokštainis, vėdarai, cepelinai. Beje, bendrovės vadovai iki šiol didžiuojasi, kad prieš kelis metus padėjo pirmajai šalies ledi Almai Adamkienei surengti žurnalistams pažadėtą cepelinų "balių". Bulvininkystės specialistai ne tik tiekė bulves šiai puotai, bet ir patys išvirė cepelinus. Ponia Alma telefonu padiktavo cepelinų su varške receptą, tačiau su ja bendravusi moteriškė nenugirdo vienos prieskoninės žolelės pavadinimo ir vietoj mėtos į varškės įdarą įdėjo mairūno. Cepelinai su mairūnu buvo ypač gero skonio, tad vienas iš bendrovės akcininkų, Jonas, tokį patiekalą įtraukė į savo kavinės "Pas Joną" meniu. Ir dabar šių cepelinų galima paskanauti toje pačioje kavinėje Kudirkos Naumiestyje, tik ji jau vadinasi "Pas Mindaugą" (realybės šou "Baras 2" dalyvis Mindaugas - Jono sūnus).
