Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Gudžiūnų seniūnijai (Kėdainių raj.) demografinė katastrofa negresia - šioje rajono vietovėje kasmet gimsta maždaug po 40 kūdikių (arba keliskart daugiau, lyginant su gimstatumo rodikliais visos respublikos mastu), o miršta - triskart mažiau žmonių. Deja, daugiausia naujagimių susilaukia asocialios, degradavusios šeimos. Ką ten šeimos - vienišos panelės, našlės ar išsituokėlės, neturinčios vyrų, bet į pasaulį vaikus leidžiančios kone pamečiui! Vietiniams, kaip ir rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovei Vilimai Jucevičiūtei, lyg ir viskas aišku: vaikai gimdomi tam, kad smegenėles pragėrę tėvai gautų už juos nemenkas pašalpas ir bent kurį laiką smagiai paūžtų. Tačiau aukštai Vilniuje sėdintys valdžios ponai to arba nesupranta, arba viskas "vienodai rodo". Antraip - argi būtų buvę priimti infantiliški sprendimai materialiai remti tik tas šeimas, kuriose suaugusiųjų protus jau seniai užvaldžiusi degtinė, kurių namuose - baisiau nei apleistuose tvartuose, kur bujoja nešvara, nepritekliai, ligos... Logika aiški: pavyzdingi tėvai žūt būt pasirūpins savo vaikais, patys liks nevalgę, bet savo atžalas ir pamaitins, ir nupraus, ir šiltai aprengs, ir mokyklai tinkamai paruoš. O va iš nusigyvenusiųjų galima sulaukti nebent prakeiksmų - kodėl seniūnas vis dar neatvežė malkų, kodėl vėluoja labdara, kodėl sulaikytos pašalpos ar vietoj pluošto litų, už kuriuos išeitų ne vienas buteliukas baltosios, atkišo maišas kruopų, miltų, dėžę aliejaus ir t. t. Na, o jei apleistas kūdikėlis susirgo, be jokių skrupulų tokios, atsiprašant, motinos ramia širdimi ir piktu balsu apšaukia dėl to neva kaltus... medikus: kur šie buvę, kodėl nesusižinoję, kad vaikui - negerai, ir su vaistų krūva neatlėkę pagydyti!
Apie tai rašome neatsitiktinai - prieš keletą dienų Gudžiūnų seniūnijai priklausančiame Devynduonių kaime mirė keturių mėnesių tesulaukęs Henrikas Raziūnas. Medikai pateikė pirminę išvadą, kad kūdikį mirtis ištiko dėl pūlingo plaučių uždegimo ir su šia mažiems vaikams ypač pavojinga liga susijusių komplikacijų. Ir ką jūs manot? Išspaudusi ašarą, kūdikio motina Inga Raziūnaitė (19 m.) prokuratūroje pareiškė, neva jos "mylimą sūnelį" pražudė daktarų abejingumas! Atseit, net nekviesta užsukusi felčerė karščiuojantį Henrikėlį apžiūrėjo, bet nedavė jokių vaistų!
Kai jau aiškėja, viskas buvo kitaip. Yra numatyta, jog kūdikius iki vienerių metų felčerė turi aplankyti (arba tėvai juos atveža į ambulatoriją) vieną kartą per mėnesį. Gudžiūnų ambulatorijos felčerė Violeta Grendienė pas Henriką Raziūną buvo lankiusis spalio 1 dieną (pati motina vaiką į ambulatoriją atnešė vienintelį kartą), tačiau dėl viso pikto pas vaikelį nusprendė užsukti ir šio mėnesio paskutiniąją dieną. Pabrėžiame - felčerės niekas nekvietė. Tiesiog ji tądien lankė daugiau mažylių, ir nors buvo nepakeliui, nors net keliose vietose užklimpo (arimų kelias - baisus), užsuko ir į nuošaliame vienkiemyje gyvenančios Ingos Raziūnaitės motinos gryčią.
Keturių mėnesių Henriką felčerė rado "iš vakaro sukarščiavusį". Temperatūra, tiesa, nebuvo labai aukšta (37, 6 laipsnio), tačiau kūdikiui jau pavojinga. Kadangi pati felčerė negali skirti gydymo, ligoniuko motinai patarė išsikviesti apylinkės gydytoją arba skambinti į greitąją. Motina pažadėjo tai padaryti. O kitą dieną paskambino apylinkės gydytojui Stasiui Žvikui į namus ir su nemenkomis pretenzijomis felčerės adresu pareiškė, kad vaikas numirė! Nulėkęs į vietą, gydytojas S. Žvikas namiškių pasiteiravo, kodėl, kaip patarė felčerė, sergančiam kūdikiui nebuvo pakviesta greitoji. Pasirodo, kūdikio motina maniusi, jog sūnus "pasveiks ir be greitosios"... Ir dar paaiškėjo, kad Henrikas susirgo ne prieš dieną iki apsilankant felčerei, o prieš savaitę!
Henriko mirties aplinkybes prokuratūra aiškinasi toliau. Kaip užsiminė prokuroras A. Gelčys, motina mirusio kūdikio "labai gaili", tad beveik nerealu, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nepakankamą sūnaus priežiūrą ir su tuo susijusias sunkias pasekmes (mirtį)...
Panašių pavyzdžių - per akis!
Gudžiūnų ambulatorijos bendrosios praktikos gydytojas Stasys Žvikas prisiminė ir daugiau atvejų, kuomet sergančiais vaikais nesirūpinantys tėvai dėl visko kaltino medikus - tik ne save. Asocialiose šeimose, pasak gydytojo, vaikai auga kęsdami alkį ir šaltį, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens po lauką bėgioja pusplikiai, basomis kojomis, murzini, nušašę ir - nieko! Nei infekcijos juos puola, nei kiti negalavimai. Na, nebent nusilpusį organizmą pradėtų "graužti" ligos komplikacijos. Tačiau tuomet dažniausiai jau niekas nepadeda - vaikas iškeliauja į kapus. Kaip neprisiminsi laukinės gamtos dėsnio, jog išgyvena, išlieka tik stipriausieji...
- Gal prieš porą mėnesių kartu su felčere aplankėme Vikaičių kaime gyvenančią tokią Aldoną, auginančią kovo 11 dieną gimusį vaikelį, - toliau pasakojo gydytojas S. Žvikas.
Aldona - skaitytojams jau pažįstamos Ingos Raziūnaitės teta, Ingos motinos Danos Raziūnienės sesuo. Iš 8 vaikų šeimos kilusios seserys sumušė visus rekordus: abi pagimdė po kone dvigubai daugiau atžalų! Taigi, penkioliktąjį keturiasdešimtmetės Aldonos kūdikį, kuriam tuo laiku ėjo penktas mėnuo, gydytojas rado apskretusiame, šunų pilname kambaryje. Laimutis gulėjo skarmalų primestoje lovytėje, šalia jo klūpojo dviejų metukų auklė (sesytė)! Mat motina, anot kieme laksčiusių vyresnių vaikų, buvo kažkur išėjusi. Mažiausiasis gausios šeimynėlės narys, aišku, karščiavo. Gydytojas suleido vaistų, išrašė siuntimą į ligoninę ir iškvietė greitukę. Tuosyk parsirado į šonus svirinėjanti motina. Ji nieku gyvu nesutiko, kad medikai sergantį kūdikį vežtų į ligoninę. Motinos nepavyko įtikinti - keliasdešimt kilometrų tuščiai sukorusi greitoji pasuko atgal. Kitą dieną sužinojęs, kad sergantis vaikelis vis dar namuose, gydytojas parūpino vaistų ir, laimė, ligą šiaip ne taip pavyko nugalėti. O jei ir jį būtų ištikęs Henrikėlio likimas?
Bene labiausiai gydytoją S. Žviką sukrėtė Gudžiūnų geležinkelio stotyje gyvenančios daugiavaikės motinos Gražinos abejingumas savo sergančiam vaikui. Gal prieš mėnesį jos dvylikametis sūnus atėjo į ambulatoriją tiesiai iš mokyklos. Berniukas karščiavo, skundėsi bendru silpnumu. Gydytojas ligoniuką apžiūrėjo, paėmė tyrimus, išrašė vaistukų, taip pat atleidimą nuo pamokų, ir, jei savijauta pagerės, paliepė po kelių dienų ambulatorijoje apsilankyti vėl. Po poros dienų, anot S. Žviko, į ambulatoriją atlėkė to berniuko mokytoja! Vaikas, girdi, klasėje nualpo! Gydytojas viską metė ir nuskubėjo pas ligoniuką. Vaiko kūno temperatūra siekė beveik 41 laipsnį!
- Man iškart kilo klausimas - kodėl sergantį vaiką motina išleido į mokyklą, - tų dienų prisiminimais dalijosi bendrosios praktikos gydytojas. - Pasirodo, dėl to, kad mokykloje vaikui skiriamas nemokamas maitinimas, o namuose juk nėra ką valgyti!
Berniukas gydytojui prasitarė, kad per tas dienas negėrė jokių vaistų, nes mamytė esą neturėjo pinigų juos nupirkti (nors buvo išrašytas lengvatinis - 80 procentų vaistų kainos kompensuojantis receptas). Į ambulatoriją iškviesta vaiko motina "pliurpiančiam, ko nereikia" sūnui negailestingai kumštelėjo į pašonę ir pareiškė, neva "tie vaistai per silpni - nieko nepadeda". Deja, Gražina vaikui nenupirko ir stipresnių antibiotikų. Štai koks gydytojo darbas - aiškintis, sekti, kas ką vaistinėje perka, pamiršusiems tai padaryti - priminti, o kai kada, netekus kantrybės, tų vaistų pačiam nupirkti... Pakanka vieną kartą pasigailėti - ir neatsiginsi: ims ne prašyti, o reikalauti ne tik vaistų...
Kūdikius paskiepyti nėra kada
Dar viena didelė problema, kurią paminėjo gydytojas S. Žvikas, yra tai, jog asocialiai gyvenančioms motinoms visai tas pat, ar jų kūdikiai paskiepyti nuo pavojingų užkrečiamų ligų, ar ne. Nors yra griežtai numatyta skiepus atlikinėti tik gydymo įstaigoje, laukdami nesulaukdami "rūpestingų mamyčių" vaikelių ambulatorijoje, medikai neapsikentę važiuoja į namus. Pasiteiravus motinų, kodėl jos rizikuoja kūdikių sveikata ir gyvybe, paprastai, pasak gydytojo, atšaunama: "Neturiu kelionei pinigų".
- Bet kodėl jos turi pinigų atvykti į seniūniją atsiimti pašalpas? - stebėjosi gydytojas. - Pasisamdo automobilį turintį kaimo gyventoją ir jau prieš kasos atsidarymą trypia eilėje! Gavę pinigus - į parduotuvę!
Gydytojas S. Žvikas sakė ne kartą taręsis su Gudžiūnų seniūnu, kaip netikėles motinas išauklėti. Gal, girdi, reikėtų kaip anais gerais laikais pašalpų mokėjimo dieną suieškoti autobusą ir, visas jas su kūdikiais surankiojus, visų pirma pristatyti į ambulatoriją... Bet ir vėl problema - sykį pavėžėtos, to paties lauks ir ateityje!
Blogiausia, anot gydytojo S. Žviko, tai, jog nėra jokių priemonių tokias motinas priversti susitvarkyti, visų pirma pačioms pradėti jausti atsakomybę už savo vaikų sveikatą. Pasak Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovės Vilimos Jacevičiūtės, teoriškai tokias apsileidėles galima bausti administracine tvarka, tačiau kas iš to - jos juk neturi jokių santaupų, tad vis tiek skirtų baudų nesumokės, o iš vaikų pašalpų pinigų neišskaičiuosi. Baudas keisti į paras? Kaži, ar tai pavyktų - jos puikiai žino savo teises - mažų vaikų turinčių motinų į areštinę neuždarysi.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovės nuomone, kol nebus pakeista socialinė politika, kol asocialioms šeimoms valstybė dalins žuvis - ne meškeres, apie kokius nors teigiamus poslinkius šioje srityje nėra ko ir svajoti. "Tai mūsų rajono ponios," - ironizavo tarnybos vadovė.
Iš tiesų, kaip kitaip vertinti su būriu paauglių gyvenančios vienišos motinos priekaištus seniūnijos vadovui, kuris pavasarį šiai šeimai už dyką parūpino ne tik bulvių sėklos, bet ir žemės ūkio techniką daržovėms pasodinti, o rudenį, begėdis, nepasamdė bulviakasiui talkininkų...
