Lietuvos Konstitucinis Teismas antradienį nagrinės už valiutos kontrabandą nuteisto Latvijos dviratininko Jurio Silovo bylą.
Kauno apygardos teismas pernai balandžio 11 dieną nuteisė jį už valiutos kontrabandą kalėti penkerius metus, paskyrė baudą ir turto konfiskavimą.
Paskelbus nuosprendį, sportininkas tuoj pat buvo suimtas teismo salėje ir vėliau išvežtas atlikti bausmės į koloniją.
Tų metų birželio 27 dieną sportininkas buvo paleistas į laisvę Lietuvos apeliacinio teismo salėje už 20 tūkst. litų piniginį užstatą, kurį sumokėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
J. Silovo byla buvo sustabdyta ir beveik metus laukė savo eilės Konstituciniame Teisme. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra gavęs 62 prašymus iš įvairių teismų ir Seimo narių grupių prašymų ištirti, ar kai kurie įstatymai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai. Iki šiol dar yra neišnagrinėtų bylų, gautų 2001-siais.
Žymus sportininkas daugiau nei du mėnesius buvo kalinamas Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje prie Kauno už tai, kad pernai rudenį į Lietuvą iš Lenkijos savo automobiliu įvežė nedeklaruotos valiutos, kurios vertė 265 tūkst. litų - savo uždarbį Prancūzijos profesionalų dviratininkų klube. Latvių dviratininkas teigė nežinojęs apie reikalavimą vykstant per sieną deklaruoti daugiau kaip 10 tūkst. litų.
Apeliacinio teismo prašymu Konstitucinis Teismas tirs, ar Lietuvos Baudžiamojo kodekso numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė už kontrabandą stambiu mastu - penkeri metai laisvės atėmimo - neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai asmens teisei į teisingą bylos išnagrinėjimą bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Konstituciniam Teismui apskųstas ir Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuriuo neleidžiama skirti mažesnės bausmės, nei numatyta įstatyme, už įvykdytą kontrabandą stambiu mastu. Teisėjų kolegija mano, kad šis draudimas gali pažeisti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Tarptautiniuose įstatymuose numatyta, kad bausmė turi būti ir adekvati padarytam nusikaltimui, ir ne per griežta. Tuo tarpu, pagal Lietuvos įstatymus, už kontrabandą stambiu mastu numatyta bausmė nuo 5 iki 10 metų, nepaisant to, kokiomis aplinkybėmis ji buvo įvykdyta.
Kai Konstitucinis Teismas išnagrinės Apeliacinio teismo prašymą, J. Silovo bylą vėl iš naujo nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas. Tada ir paaiškės nuteistojo ir jo konfiskuotų pinigų likimas.
Sportininko vežti pinigai - 265 tūkstančiai litų įvairia valiuta - yra konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonė, daiktinis įrodymas, jie yra Lietuvos valstybės žinioje.Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris BNS sakė, kad nutarimą byloje ketinama skelbti maždaug po mėnesio.
J. Silovas į posėdį nekviečiamas, kadangi Konstitucinio Teismo posėdyje jis nėra proceso dalyvis.
Dėl Apeliacinio teismo prašymo kviečiamas pasisakyti suinteresuoto asmens - Seimo atstovas ir pareiškėjo - Apeliacinio teismo atstovas.
Su sportininko byla kartu bus nagrinėjamas ir analogiškas Panevėžio apygardos teismo prašymas kontrabandos byloje. Šias abi bylas Konstitucinis Teismas sujungė.
2002 metų spalio 10 dieną Panevėžio apygardos teismas sustabdė Lietuvos piliečio Laimo Jackevičiaus bylą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar Baudžiamojo kodekso 45 str. 4 dalis neprieštarauja Konstitucijai, joje įtvirtintiems visų asmenų lygybės įstatymui ir nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą principams.
L. Jackevičius kaltinamas 2001-ųjų balandžio 19 dieną savo automobilio "VW Passat" salone įrengtoje slėptuvėje į Latviją per Saločių muitinę kontrabanda gabenęs beveik 16 kilogramų paladžio, sidabro ir platinos metalo laužo, turinčio vario, švino, alavo, bismuto, silicio, kalcio, cinko, aliuminio ir nikelio priemaišų. Krovinys įvertintas 238 tūkst. 846 litais.
BNS
