Filmo režisieriaus kamera išnaršo pusę pasaulio: Afrika, Europa, Azija. Jos objektyvas fiksuoja ne žymių žmonių spindesį, ne svarbiausius politinio gyvenimo įvykius, ne šalių gamtos stebuklus. Ne tai, ties kuo dažniausiai sustoja kamera. Video juostoje įamžinta, kur sunkiausiai žmonės dirba. Alinantis, paskutinių ištvermės resursų reikalaujantis darbas ir nuolatinis mirties šnopavimas į nugarą. Neatsargus žingsnis, kojos kryptelėjimas – ir darbas baigiasi mirtimi.
Ukrainoje režisieriaus kamera leidžiasi į šachtas. Ji nelegali, nesaugi – vienas neapskaičiuotas kirtis ir tonos uolos krenta ant dirbančiojo galvos. Tačiau šachtininkai pasirinkimo neturi. Šis darbas atneša duoną ant jų šeimų stalo, šis darbas šachtininkų žmonoms leidžia juos vakarais grįžtančius sutikti besišypsant. Keliasdešimties centimetrų aukščio labirintais šachtininkai šliaužia diena iš dienos nuo ryto iki vakaro ir tiki, kad neapskaičiuoto kirčio į uolą nebus.
Indonezijoje darbininkai stengiasi apgudrauti neužgesusius ugnikalnius. Krateriuose jie renka sieros gabalus ir neštuvais juos tempia į kalno papėdę. Nešuliai kartais dvigubai sunkesni už pačius darbininkus. Sieros ieškotojai namo per metus grįžta tik mėnesiui. Visą kitą laiką jie siaurais takais kopia arba leidžiasi nuo ugnikalnio ir vieną kartą per metus nepamiršta paaukoti veršiuko galvos dievams. Atlikę ritualą sieros ieškotojai atsidūsta, nes viliasi, kad gal jų nepraris staiga iš ugnikalnio išsiveržusi lava ar neatsargiai kryptelėjus kojai jie nenugarmės nuo kalno. Kaip kad nutiko daugeliui kitų nešėjų ....
Nigerijoje užfiksuotus vaizdus ne kiekvienas žiūrovas sugebės žiūrėti neužsidengdamas akių. Skerdykloje po atviru dangumi skerdžiamos avys ir karvės. Žmonės zuja kaip skruzdės: kas perrėžia gyvuliams gerkles, kas nukerta ir sukapoja jiems galvas, svilina odą, išdarinėja mėsą. Konvulsiškas gyvulių bliovimas ir po kojomis plūduriuojantis kraujas - skerdikams kasdienybė. Kaskart perrėždami gyvuliui gerklę, nigeriečiai sako ištariantys Dievo vardą. Taip jie santūriai reiškia padėką Aukščiausiajam, kad turi darbo ir nuveja badą.Jei toks tolimųjų afrikiečių amatas pasirodys per žiaurus ir bandysi užsimerkti, kai tik peilis vėl rėš gyvulio gerklę, vis tiek girdėsi iš arterijos pasišokinėjant plūstantį kraują ....
Pakistaniečiai doroja pakrantėje kūpsantį seną laivą. Pirmiausiai laivą supjausto stambiais metalo gabalais, po to juos smulkina į dar mažesnius. Darbas ne mažiau pavojingas nei sieros ieškotojų. Vienintelis neteisingas judesys ir arba keliasdešimties metrų metalo konstrukcija nukris darbininkams ant galvos, arba bepjaudamas pats kartu nugarmėsi ant žemės. Abiem atvejais iš tavęs liks tik sumaitotas mėsos gabalas.
Kinijoje darbininkai aukštakrosnėse lydo metalą. Nors metalą apdoroti būtų galima pasitelkiant modernias technologijas, bet svilinantį krosnių karštį darbininkai kenčia, nes puoselėja senolių tradicijas.
Ko šiuo filmu siekė austrų kilmės režisierius dokumentalistas Michaelis Glawoggeris? Gal kad vakarietė tualetų valytoja suprastų, kad jos darbą lydintis dvokas nėra baisiausia, ką darbo metu gali uosti žmogus? Nigerijos skerdikus juk visą gyvenimą lydi sušvinkusios ir svilinamos mėsos, kraujo, gyvulių išmatų dvokas? Kad pykstantieji dėl viršvalandžių pamatytų, kad sieros ieškotojai iš Indonezijos namuose per metus gali pabūti vos mėnesį? Gal kad įvertintum savo atlyginimą, juk sieros ieškotojas per metus neuždirba net tiek, kad galėtų nusipirkti mėgstamiausio atlikėjo albumo? O gal kad pusvalandį stebėjęs gyvulių gerkles skrodžiantį peilį taptum vegetaru?
Atsakymą režisierius sufleruoja filmo pabaigoje. Tokioje pačioje metalo gamykloje, kur kinai uoliai puoselėja senolių tradicijas ir pluša, atrodo, neiškenčiamame karštyje, Vokietijoje įrengtas pramogų parkas. Čia vakarais ir savaitgaliais renkasi jaunuoliai, geria alkoholį, rūko, bučiuojasi. Jiems nesuprantama, kad toks atgyvenęs fabrikas dar galėtų veikti. Užliūliuotas buvusios gamyklos-pramogų parko modernaus apšvietimo, ten skambančios muzikos, Vokietijos jaunimo linksmybių, staiga prisimeni vos prieš kelias minutes matytus pasaulyje likusius patamsius...
