Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Tai, kas praėjusio ketvirtadienio vakarą nutiko viename nedideliame Kelmės rajono kaimelyje, būtų galima pavadinti tragikomedija. Užuojautos verti ne tik nukentėjėliai, bet ir kaltininkas. Koks bus šio įvykio finalas - parodys ateitis. O kol kas abi pusės jaučiasi gerokai įžeistos ir nukentėjusios...
Išgirdęs kaltinimą, sulaikytasis apstulbo
Trumpai tariant, per išgertuves Saimonas (35 m.) nuplėšė metais vyresnės savo kaimynės Julės garbę, o paskui dar ir gerokai apkūlė šios vyrą Joną (35 m.) bei ją pačią. Kitądien pora nuskubėjo į policiją ir ant stalo tėškė pareiškimą. Pareigūnai susiruošė gaudyti rimtais nusikaltimais įtariamą kaukazietį (Saimonas - azerbaidžanietis - R. P.) ir kelti baudžiamąją bylą. Išgirdęs kaimynų kaltinimus vyriškis susinervino. Jis nesigynė pasimylėjęs su Jule, tačiau karštai įtikinėjo prievarta jos "neėmęs", tiesiog buvęs sugundytas. Na, o Joną apkumščiavęs vien todėl, kad šis neprižiūrįs savo vaikų.
Nei šampanas, nei šašlykai Julės širdies nesuminkštins
Šeštadienio rytą Julė su Jonu jau talkino tolimesniems kaimynams - ravėjo daržą. Ar iš tiesų taip stipriai buvo sumuštas Jonas, pasakyti sunku, mat penktadienį jis su žmona taip ir nenuvyko į Šiaulius, kur būtų buvusi atlikta medicininė ekspertizė ir nustatyti sužalojimai. Vyro veide nebuvo matyti nei kraujosruvų, nei žaizdų. Jis tiktai skundėsi stipriais skausmais krūtinėje, guodėsi naktį negalįs apsiversti ant kito šono. Julė rodė nedidelį patinimą veide, skundėsi, jog skauda rankas - esą jas buvo stipriai suspaudęs prievartautojas, o paprašyta parodyti žymes paaiškino, jog jokių mėlynių nėra.
Moteris pasakojo, jog ketvirtadienį Saimonas užėjo pas juos į trobą. Buvo matyti, jog yra išgėręs. Julei su vyru buvo likęs pusbutelis degtinės. Saimonas išlenkė gal porą stikliukų. Kiek pasėdėjusi, moteris vyrus paliko besišnekučiuojančius ir išėjo į kitą kambarį. Po kiek laiko Saimonas netikėtai įgriuvo pas Julę ir pripuolęs ėmė plėšti kelnes. Ši iškart suprato karštakraujo kėslus. Moteris sakė bandžiusi bėgti laukan, bent tris kartus šaukusi: "Jonuk, gelbėk", bet kitame kambaryje buvęs vyras nieko negirdėjo, nes lauke žaidę vaikai lyg tyčia garsiai klykavę. Saimonas sugrįžo, kai sutuoktiniai jau buvo atsigulę. Ištempė iš lovos Joną ir pradėjo mušti, spardyti. Moteris sakė nesikišusi, vyro negynusi, nes bijojusi. Nukentėjėlė tikino, jog po apklausos namo grįžęs Saimonas pas juos buvo užėjęs dar keletą kartų. Ir grasinęs, ir vėl puolęs muštis, ir gražiai prašęs atsiimti pareiškimą, neiti pas ekspertus, už tai žadėjęs iškelti didžiulę puotą - su šampanu ir šašlykais. Bet labiausiai prašęs apie tai neprasitarti sugyventinei, labai gražiai jaunai moteriai, su kuria gyvena jau trejus metus. Julė tikino Saimonui tikrai nedovanosianti - nereikia nei jo šampano, nei šašlykų.
Nugirdė ir suvedžiojo
Saimonas laikėsi savosios tiesos. Vos tramdydamas kaukazietišką temperamentą, net nebandydamas gintis pripažino, jog padarė didelę klaidą. Ir už ją atsakys.
- Prigirdė mane, vyrą paguldė, o paskui pati prilindo ir ėmė kviesti, - nervingai aiškino kaukazietis. - Aš fantazijų nemėgstu. Tiesiog buvau nugirdytas ir silpnumo akimirką neatsilaikiau. Pamatęs moterį tokia poza kiekvienas vyras panašiai pasielgtų. Ir tegul neaiškina, kad gynėsi - jokių šauksmų nebuvo. Ji - "čiūčela", "latrė" paskutinė, kaip būčiau galėjęs tokią prievartauti... Dievas yra viršuje. Jis viską mato. Kai vyras kalėjime sėdėdavo, Julė su keliais svetimais duodavosi. Ne kartą pas mane į daržinę buvo atslinkusi... Aš tada prie vyro pasakiau - pati davei, tai kam dar rašei pareiškimą...
Saimonas save laiko didžiausiu kvailiu. Jam labiausiai gaila mylimos moters, kuri to niekada neatleis. Penkioliktus metus Lietuvoje gyvenantis, neblogai lietuviškai kalbantis azerbaidžanietis su ašaromis akyse guodėsi dėl staiga sugriuvusio gyvenimo. Baisiausia, jog gražūs planai - baigiamas statyti namas, po vienu stogu susirinksianti visa jo neoficiali šeima bei verslo užuomazgos - nuėjo šuniui ant uodegos. Vyras pasakojo, jog būdamas Julės ir Jono kaimynas, matė alkanus jų vaikus, niekada jiems negailėjo duonos kąsnio, iš namų nešdavo saldainius, mėsą, duoną, žiemą šelpdavo malkomis, o galiausiai per juos, ko gero, turės keliauti į kalėjimą. Mat blogiausia, jog už savas "razborkes" (kai už negrąžintą skolą sužalojo skolininkui koją) Saimonas buvo nuteistas lygtinai.
