Sėsk, mergele, ant suolelio..
Seimo narys konservatorius Romanas Sedlickas, taikantis ir į naująjį Seimą, jau atsisakė Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybės ir, kaip pats prisipažino, ketino savo šaknis įleisti Kaune. Norėdamas, kad kauniečiai rinkėjai labiau jį įsimintų, pats sunkiausias (pagal svorį) seimūnas padovanojo Panemunės parkui iš ąžuolo rąstų suręstą suolą, ant kurio tikėjosi ne tik pats atsisėsti, bet ir pasisodinti su juo bendrauti panorėsiančius rinkėjus. Romantiškąjį poną Romaną tokiam poelgiui, matyt, įkvėpė jo jaunystės metais Kaune populiari daina: "Sėsk, mergele, ant suolelio, pakalbėkim iš širdies. Nebijoki, nes suolelis neišduoda paslapties", tačiau išradingi Kauno vagišiai konservatoriaus dovaną nugvelbė jau pačią pirmą naktį. Po pakaunės sodus dingusio suolelio bergždžiai beieškantys policijos pareigūnai dūsauja, kad ponas Sedlickas, tik atgabenęs dovanojamą suolelį, galėjo ant jo pasėdėti bent kiek ilgiau ir tada suolas gal būtų taip įsmigęs į žemę, kad ir šeši vyrai jo nebūtų pajėgę ištraukti.
