Ar politikus vargina depresija?
Psichiatrai vis garsiau šaukia, kad daugėja depresija sergančių žmonių. Plika akimi nematoma dvasinė negalia, girdi, dažniausiai puola bedarbius, kitokių socialinių ar šeimyninių problemų nestokojančius tautiečius ir net vaikus! O ar negresia depresija politikams? Kaip jaučiasi Seimo nariai?
- Viešpatie, apsaugok, aš iš prigimties esu optimistas, tad nors teko iškentėti ir labai didelių gyvenimo perkryčių, paragauti ir šilto, ir šalto, atrodo, išsilaikiau, - kairės rankos pirštais pasmailinęs apyretę barzdelę, nusišypsojo parlamentaras, žmogaus teisių gynėjas ir muzikantas viename asmenyje Gediminas Dalinkevičius. - Tiesa, nežinia, kaip būtų nutikę, jei ne gerų žmonių parama. Ir jei būčiau išdavęs savo principus.
- Kokie, jei ne paslaptis, tie tamstos principai?
- Vienas iš pagrindinių - mėginti nemeluoti! Dar labai svarbus - kilus sunkumams, nebandyti jų "nuplauti" alkoholiu. Ir trečia - niekada nebijojau pralošti. Beje, pradėjęs dirbti Seime pajutau, kad sparčiai tobulėju, tad mano dabartiniame gyvenime depresijai tiesiog neliko vietos!
- Nejau niekada nepuolate į paniką?
- Aš ne panikierius. Ir juodžiausioje situacijoje randu tą siaurą kelelį, išbrendu iš aklavietės.
- Ir niekada nesupykstate?
- Va čia tai jau kas kita... Esu karšto būdo. Galiu prisipažinti, ko iki senatvės neišmokau - tai susivaldyti.
- O kai nesusivaldote - tvojate ar gaunate pats?
- Vieną kartą teko smogti. Nebuvo kitos išeities - nesusitvarkiau su "pablūdusiu" alkoholiku. Puolamas irgi buvau, bet išgelbėjo geras fizinis pasiruošimas.
Seimo narės gydytojos Rasos Juknevičienės žodžiais, depresija nesirenka, politikas esi ar ne politikas - vienodai griebia tiek vienus, tiek kitus. Tačiau politikuojantiesiems, ponios Rasos nuomone, depresija susirgti yra kur kas pavojingiau nei kitiems. Todėl aktyvia politika, anot parlamentarės, turėtų užsiimti tik optimistai.
Ar tuo ponia Rasa Juknevičienė nori pasakyti, kad jos tiesiog neįmanoma išvesti iš kantrybės?
- Jei sakyčiau, kad niekada nesusinervinu, nesupykstu, meluočiau, tačiau apskritai jaučiuosi kaip reikiant gyvenimo užgrūdinta.
- Tai turbūt ir labiausiai susierzinus lėkštės namuose neskraido?
- Kartais pasitaiko situacijų, kai emocijos smarkiai pagyvėja, tačiau užtenka jėgų tą pyktį savyje užgniaužti, neparodyti. Kita vertus, darbo problemų į namus stengiuosi neparsinešti. Be to, namuose būnu retai, tad nėra kada ir susierzinti.
- Teko girdėti, jog, puolus į depresiją, atsiranda žvėriškas apetitas. O tamsta ar daug valgote?
- Kaip gydytoja pasakysiu, jog depresija gali pasireikšti ir apetito sumažėjimu. Arba mažiau valgydamas, žmogus gali priaugti ne vieną kilogramą... Dėl savo svorio aš jau iš tiesų pradedu jaudintis - auga!
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys prisipažino, jog tapus Seimo nariu gan dažnai apima niūrios nuotaikos. Ypač tuomet, kai grįžta iš susitikimo su rinkėjais. Mat dauguma jų apipila prašymais, kurie tarp politikų vadinami beviltiškais.
Teisininko profesiją įgijęs R. Šukys išgyvena ir dėl neigiamo visuomenės požiūrio į politikus, nors, pasak Seimo nario, žmonės neįsivaizduoja, kiek daug ir kokį atsakingą darbą parlamentarai dirba.
- Sakote, dirba... Darbštuoliais laikote ir užmirštančius dalyvauti Seimo ar komitetų posėdžiuose, snūduriuojančius salėje kolegas?
- Aišku, yra ir ne į tą vežimą įsėdusių. Beje, tokių - dauguma! Jie žmogui gali kalnus prižadėti, o iš tiesų nepadeda nieko. Aš makaronų kabinti nemoku. Kita vertus, kai koks Andriukaitis iš tribūnos pradeda man, teisininkui, aiškinti apie teisės principus, išties suima pyktis.
- Norite pasakyti, kad tapęs Seimo nariu pasidarėte dirglesnis, emocingesnis?
- Ir kur kas piktesnis!
- Kaip susikaupusį pyktį išliejate?
- Ir balsą pakeliu, ir tam tikrus epitetus pavartoju. Aišku, švelnesnius - ne tokius, kokius turiu galvoje.
- Ar šeima pajunta, kai grįžtate susinervinęs?
- Hm... manau, kad taip.
- O kaip jus reikėtų įsiutinti, kad griebtumėtės smurto?
- Tai likę tik vaikystės prisiminimuose. Nors kartais ir dabar pajuntu didelį norą panaudoti fizinę jėgą...
- O koks gi jūsų apetitas?
- Kol kas nesijaučiu apimtas depresijos, nors, jei atvirai, anksčiau apetitas buvo mažesnis.
- Tai gal neprošal būtų ir antidepresantai?
- Man geriausi antidepresantai - puodelis kavos su konjako šlakeliu. Labai sukoncentruoja, pašalina visus dirgiklius.
Teiravosi Virginija
