Konstantinas Bajerčius gimė 1903 m. spalio 24 d. Plokščių valsčiaus Pajotijų kaime, augo Šakiuose tarp devynių brolių ir seserų. Baigęs Jurbarke „Saulės“ gimnaziją, pasirinko mokytojo kelią. Dirbo Juodkėnų ir Žindaičių (Jurbarko apylinkėse), vėliau Grabauciškių, Gegužinės, Žiežmarių, Zūbiškių pradinėse mokyklose. Pedagoginę karjerą kiek aptemdė keli mėnesiai Dimitravo priverčiamųjų darbų stovykloje už pažangias pažiūras ir tiesų žodį.
Nuo 1930 m. K. Bajerčius Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo filologiją, pedagogiką bei vaikų psichologiją ir bandė literato plunksną. Darbo ir studijų metais publikavo vaikams skirtas knygeles: „Laukų barškučiai“, „Saulėtekis“, „Spindulėliai“, „Namuose ir giriose“, „Zuikių žemėje“, „Nugirstos šnekos“, „Iš pasakų krašto“. Buvo talentingas pedagogas, kūrybiškai skiepijęs meilę Tėvynei ir gimtajai kalbai.
Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje saugomos 1930 metų leidimo K. Bajerčiaus knygų „Spindulėlis“ ir „Namuose ir giriose“ kopijos.
1939 m. apsigyvenęs Alytuje, 1941 - ųjų rudenį K.Bajerčius tapo Alytaus mokytojų seminarijos dėstytoju. Grįžus sovietų okupantams, kartu su kunigu Povilu Šliumpa - Partenijumi įkūrė ir vadovavo stipriausiai iš Alytuje veikusių pogrindinių organizacijų. Jis vadovavo ir jaunųjų ateitininkų grupei, kuri slapta rinkdavosi už miesto Kaniūkų kaime. Drauge su kitais organizavo platų partizanų rėmėjų tinklą: tiekė radijo imtuvus, sanitarijos reikmenis, rinko žvalgybos duomenis, padėjo platinti pogrindžio spaudą, netgi parengė partizaniškų dainų rinkinį. Sumanumo ir plačių pažinčių dėka padėjo centralizuoti dzūkų partizanų sąjūdį. Tarpininkavo užmezgant ryšius tarp Dzūkų grupės ir Dzūkų rinktinės, vėliau apjungtų į Lietuvos partizanų Dainavos apygardą. Jo nuopelnus rodo faktas, kad jam vieninteliam iš inteligentijos atstovų suteikta garbė pasirašyti 1946 m. balandžio 23 d. vykusio partizanų susitikimo Pietų Lietuvos partizanų vadų Deklaraciją.
1950 m. Pietų Lietuvos srities partizanų vadas S.Staniškis - Litas, Viltis savo raporte LLKS tarybos prezidiumo pirmininkui J.Žemaičiui - Vytautui rašė, kad “..aukštesniųjų partizanų vadų pasitarimuose atsiradus priešingumams, K.Bajerčius savo autoritetingumu ir sumanumu rasdavo išeitį priešingumams išvengti. Tai buvo išsimokslinęs, pasišventęs, narsus ir ryžtingas laisvės kovotojas, kuris viską, kas žmogui brangu žemėje, paaukojo Lietuvai Tėvynei.”
1946 m. pabaigoje Alytaus pogrindžio organizacija buvo sutriuškinta, jos vadovai išduoti. Gruodžio 6 d. suimtas Alytaus MGB - istų, K.Bajerčius tardytas ir kankintas Alytaus kalėjime. Nieko neišdavęs, po dviejų dienų mirė nuo sumušimų. 1947 m. pradžioje jo žmonai Magdalenai saugumiečiai grąžino vyro žiedą, jo paskutinį atlyginimą ir portfelį. Kur dėjo lavoną - nepasakė, tai ir liko paslaptimi.
1950 m. birželio 1 d. Pietų Lietuvos partizanų vadų susirinkimo sprendimu Konstantinui Bajerčiui - Garibaldžiui buvo suteiktas Laisvės Kovos Karžygio vardas.
1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1458 K. Bajerčiui - Garibaldžiui (po mirties) suteiktas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas.
1997 gruodžio 17 d. Pasipriešinimo dalyvių komisija K. Bajerčiui - Garibaldžiui (po mirties) suteikė kario savanorio statusą.
Naudota literatūra:
1. Laisvės kovų archyvas, Kaunas, 1995, T. 15.
2. Ramanauskas-Vanagas A., Daugel krito sūnų…., V., 1999.
3. Asmeninis H. Rimkaus archyvas
4. Konstantinas Bajerčius [nuotrauka iš http://www-1.ipc.lt/sakiu/ploksciu/didbalis/html/zmones/konst_bajercius.htm]
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
