Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusios savaitės pradžioje skaudi nelaimė įvyko Rietavo savivaldybėje, Vatušių kaime. Tą dieną bendrovės "Plungės lagūna" montuotojas Juozas Toleikis (42 m.) kartu su kitais darbininkais montavo kanalizacijos vamzdžius. Po pietų pertraukos vyriškis kopėčiomis nusileido į trijų metų gylio duobę. Staiga jį užgriuvo nuo šlaito nuslinkusios žemės. Tuo metu žemyn buvo pradėjęs leistis ir kitas darbininkas, Antanas Žadeikis, tačiau jam į pagalbą puolė darbų vykdytojas Kazys Mikalauskas. Pastarasis suspėjo perspėti A. Žadeikį (šis didesnių traumų išvengė, tiktai susižalojo koją), o pats griebė kastuvą ir puolė atkasinėti žemėmis užgriuvusį montuotoją. Tačiau nusileidusį į duobės dugną ir jį užgriuvo žemės. Bendrovėje seniai dirbusio ir gerai charakterizuojamo J. Toleikio gyvybės išgelbėti nepavyko ne tik kolegoms bei iš kaimo subėgusiems vyrams, bet ir medikams... Našlaičiais liko trys žuvusiojo vaikai.
Tokie nelaimingi atsitikimai darbe - ne retenybė. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus duomenimis, pernai Lietuvoje įvyko 2 573 nelaimingi atsitikimai, per kuriuos žuvo net 82 darbuotojai, o 152 patyrė sunkius sužalojimus. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti jau 1 037 nelaimingi atvejai (31 žmogus žuvo, 62 sunkiai susižalojo). VDI Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus viršininko Paladijaus Ragozino teigimu, daugiausia skaudžiausių nelaimingų atsitikimų įvyksta apdirbamojoje pramonėje (maisto, lengvosios pramonės, metalo apdirbimo ir kitose įmonėse), o didžiausias nukentėjėlių skaičius užfiksuojamas statybose. Atrodo, statybininkai džiaugiasi, kad didėja darbų apimtys, gerėja jų kokybė, tačiau ir nelaimės čia apsilanko žymiai dažniau. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas šaukte šaukia, jog komercija neturi užgožti žmogiškumo...
Išnagrinėjęs 2001-2002 bei šių metų penkių mėnesių duomenis, VDI Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Stanislovas Peciulka teigia, jog nelaimingi atsitikimai statybose (jie sudaro apie 15 procentų visų nelaimingų atsitikimų) dažniausiai įvyksta dėl netinkamai organizuoto, o vėliau nesaugiai atliekamo darbo; dėl darbų aukštyje; dėl pačių darbuotojų saugos instrukcijų pažeidimų; dėl priežiūros stokos ir silpnos vidinės įmonės kontrolės. Daugiausia tokių nelaimių įvyksta didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir jų apskrityse. Tai visiškai suprantama, nes čia vyksta intensyviausi statybos darbai.
Šių metų sausio 27 dieną daugumą šalies gyventojų tiesiog sukrėtė tragiškas įvykis Vilniuje, Stiklių gatvėje, kuomet vykdant statybos darbus iškasoje įvyko griūtis ir beveik 3,5 metro gylyje vienas darbininkas žuvo, o kitas buvo sunkiai sužalotas. Statybos darbininkų brigada turėjo atkasti ir pagilinti rūsio pamatus. Rytą darbų vykdytojas iš darbininkų surinko socialinio draudimo pažymėjimus ir pareiškimus priimti į darbą įmonėje "Senamiesčio bokštai", po to išdavė darbo drabužius, nurodė ir paskirstė darbus. Deja, ta diena buvo nelaiminga. Pradėjus tirti šio nelaimingo atsitikimo priežastis paaiškėjo visiškas darbo organizatorių neatsakingumas, elementariausių saugos ir sveikatos apsaugos priemonių nepaisymas. Darbai buvo vykdomi be paskyros-leidimo, iškasos sienos nesutvirtintos skydais ir kitomis reikiamomis priemonėmis, neatestuotas darbų vykdytojas. Sutartis tarp J. Jurgelevičienės įmonės "Senamiesčio bokštai" ir užsakovo lyg ir buvo pasirašyta, tačiau vėliau įmonės savininkė šios sutarties pateikti negalėjo. Buvo teigiama, jog ją pradangino darbų vykdytojas. Pastarasis tikino, jog jis toje įmonėje dirbo nuo šių metų sausio 6 dienos, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo pasirašyta. Gaila, tačiau su aštuoniais tą dieną Stiklių gatvėje dirbusiais darbininkais taip pat nebuvo pasirašytos darbo sutartys, jiems neišaiškinti darbo ir sveikatos saugos klausimai. Po šio tragiško įvykio Valstybinė darbo inspekcija kreipėsi į darbų organizatorius ir vykdytojus ir paprašė ir paragino užtikrinti savo darbuotojų saugumą. Beje, panašus atvejis buvo užfiksuotas dar 1999 metų rugsėjo 22 dieną taip pat Vilniuje, bendrovėje "Jono statyba". Tuomet vykdant lietaus kanalizacijos šulinio montavimo darbus 3,5 metro gylio ir 2,5 metro pločio iškasoje dėl grunto nuošliaužos nukentėjo trys darbininkai - užgriuvo žemės. Vieno iš darbininkų gyvybės išgelbėti nepavyko, kiti du sunkiai susižalojo.
Nemažai žmonių žūsta arba sunkiai susižaloja neatsargiai dirbdami su įvairiais mechanizmais ir prietaisais. Šių metų vasario 4 dieną Lazdijuose, M. Petruškevičiaus individualiojoje įmonėje, dešinę ranką sunkiai susižalojo stalius V. A. Tai atsitiko frezavimo staklėmis frezuojant taburečių ruošinius. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog nebuvo apsaugos nuo besisukančio įrenginio. Kadangi darbas su tokiais prietaisais priskiriamas prie pavojingų, darbininkas turėjo būti apmokytas, tačiau šis reikalavimas taip pat nebuvo įvykdytas... Taigi nelaimingas atsitikimas įvyko pažeidus nustatytus saugos reikalavimus. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau. Nuo minėto įvykio praėjus porai dienų Kauno akcinėje bendrovėje "Zimida" remontuodamas ožinio krano pavažiavimo mechanizmo reduktorių kranų remonto šaltkalvis G. K. sunkiai susižalojo dešinę akį. Nuėmęs apsaugą bei atsukęs reduktoriaus dangčio varžtus šaltkalvis negalėjo nuimti dangčio, kuris buvo stipriai įsispaudęs į tarpinę. Tada buvo nuspręsta dangtį nuimti kirstuku. Tuo metu lauke pradėjo stipriai snigti, sniegas lipo prie akinių, aprasojo stiklai, todėl šaltkalvis juos nusiėmė ir dirbo be jų. Smogęs plaktuku per kirstuką darbininkas staiga pajuto, jog kažkas įkrito į dešinę akį. Tapo aišku, jog ši nelaimė įvyko dėl to, kad nebuvo naudojamasi apsaugos priemonėmis. Tą pačią dieną dėl panašios priežasties buvo sunkiai sužalotas akcinėje bendrovėje "Telšių melioracija" dirbęs ekskavatorininkas mašinistas P. K. Paprašytas kito ekskavatorininko jis kartu su dar vienu darbuotoju ėmė verti lynus ekskavatoriaus strėlei. Kad būtų patogiau užtvirtinti strėlės lyno galą, ekskavatorininkas L. B. įlipo į kabiną pasukti būgno. Tuo pačiu metu dėl nesuderintų veiksmų mašinistas P. K., užsilipęs ant ant ekskavatoriaus vikšrų, kišo lyno galą pro besisukantį reversinį būgną. Prisilietus prie besisukančio būgno vatinuko rankovei, P. K. ranka buvo įtraukta tarp ekskavatoriaus reversinių būgnų ir sužalota. Šių metų vasario mėnesį buvo užfiksuoti dar bent keturi nelaimingi atsitikimai.
P. Ragazinas patikino, jog kiekvienais metais Valstybinė saugos inspekcija sudaro sąrašą įmonių, kuriose per metus įvyksta dvi ir daugiau mirtinų traumų ar sunkių sužalojimų. VDI teritoriniams skyriams pavedama dažniau patikrinti minėtas įmones bei griežčiau jas kontroliuoti. Tokie patikrinimai gana naudingi, nes tuomet darbdaviai darbo saugai skiria daugiau dėmesio, stengiasi, kad panašių atsitikimų būtų išvengta. Darbo saugos inspektoriai pastebėjo, jog dažniausiai susižaloja mažesnę patirtį turintys darbuotojai. Šiemet buvo užfiksuoti 1 037 nelaimingi atsitikimai, juose susižalojo 386 darbuotojai turėję iki vienerių metų darbo stažo. Darbe žuvo 31 žmogus, iš jų 14 turėjo taip pat ne didesnį kaip vienerių metų darbo stažą. Peršasi išvada, jog priimant žmogų į darbą nepakanka vien mokymo, reikia, kad darbuotojas dirbtų pagal savo profesiją ir sugebėjimus. Darbdavys privalo rimčiau kontroliuoti, ar žmogus laikosi nustatytų reikalavimų, ar naudoja asmenines ir kolektyvines apsaugos priemones (pavyzdžiui, akinius, šalmus ir t. t.). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodyta, jog jeigu darbuotojas pažeidinėja nustatytus reikalavimus, jam galima skirti drausminę nuobaudą, o jeigu tai pasikartoja - netgi galima jį už tai atleisti iš darbo. Nemažai įmonių vadovų kruopščiai laikosi minėtų reikalavimų, tačiau taip pat nestinga aplaidumo, abejingumo...
Atvejus, kuomet darbuotojas patiria lengvą sužalojimą, tiria pats darbdavys. Jis turi sudaryti dvišalę komisiją, susidedančią iš paties įgalioto asmens ir nukentėjusiojo. Kuomet įvyksta mirtina trauma ar žmogus sunkiai sužalojamas, tyrimą, dalyvaujant darbdavio atstovams, atlieka darbo saugos inspektorius. Tokiais atvejais darbdavys nedelsdamas apie tai turi pranešti prokuratūrai, Darbo saugos inspekcijai, draudimo bei kitoms institucijoms (tai priklauso nuo nelaimingo atsitikimo pobūdžio ir aplinkybių). Sprendimą dėl baudžiamosios bylos kėlimo priima prokuratūra. VDI inspektoriai įsitikinę, jog jeigu prokuratūra už darbo saugumo pažeidimus iškeltų baudžiamąsias bylas darbdaviams ir apie tai paskelbtų viešai, pastarieji į tai reaguotų žymiai efektyviau ir laikytųsi saugos reikalavimų. P. Ragozino teigimu, būna atvejų, kai darbdaviai, kurių vadovaujamose darbovietėse įvyksta nelaimingi atsitikimai, bando įrodyti, kad yra nekalti, kad rūpinosi darbuotojų saugumu, o nelaimė įvyko dėl pačių nukentėjėlių kaltės. Kartais išgalvojama įvairiausių priežasčių, siekiama, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas būtų atliekamas iš naujo ir t. t. Tai suprantama, nes nustačius pažeidimus skiriamos baudos. Šiuo metu jos gali siekti 3 000 - 5 000 litų. Žinoma, dar yra ir baudžiamoji atsakomybė.
Konkrečiau atveju norisi priminti, jog žmogus, dirbantis be darbo sutarties, apgauna ne valstybę (nemoka mokesčių), bet save. Juk visų pirma nukenčia jo socialinės garantijos - jam nemokama pašalpa nedarbingumo atveju, negarantuojamas nemokamas gydymas, neskaičiuojamas stažas senatvės pensijai gauti ir t. t. Atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga žmogus negaus pašalpos, o darbuotojui žuvus jo šeimos nariams nebus išmokama laidojimo kompensacija bei draudimo išmoka. Šiuo metu ji maždaug - 80 000 litų.
Vis dėlto VDI darbuotojai tikina, kad pastebima nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo tendencija, nors ir negalima tvirtinti, kad padėtis gerėja darbdavių sąskaita. Lėtesnė ūkinė veikla, lyginat su parėjusiais metais, taip pat turi didelę įtaką. Šuo metu respublikoje veiklos pobūdis kečiasi - daugiau vystoma aptarnavimo, paslaugų sfera. O darbas čia nėra toks pavojingas, kaip, pavyzdžiui, statybose. Bet kuriuo atveju daugiau atsakomybės reikėtų reikalauti iš darbdavių...
