Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Trečiadienį Žikaronių kaimo (Kietaviškių sen.) kapinaitėse buvo palaidota Asta Račkauskaitė. Dvidešimtmetė krito nuo kulkos kaimyniniame Jagėlonių kaime (Elektrėnų sav.) esančioje sodyboje, kurią iš savo tėvų paveldėjo broliai Česoniai. Šeštadienio vakarą jos lavonas su šautine žaizda krūtinėje buvo aptiktas šio vienkiemio gyvenamojo namo prieangyje. Gana mįslingas šio tragiško įvykio aplinkybes tiria Trakų rajono apylinkės prokuratūra. Šiuo metu iškelta baudžiamoji byla pagal BK 104 straipsnį (tyčinis nužudymas). Trakų rajono apylinkės teismas dešimčiai parų leido suimti Vytautą Česonį (54 m.), vidaus reikalų sistemos pensininką, anksčiau dirbusį Kaišiadorių rajono ekonominėje policijoje, ir jo brolį Bronių (48 m.), Kaišiadorių policijos Budėtojų skyriaus inspektorių. Pastarųjų svainiui Algiui Lapašinskui (46 m.) paskirtas namų areštas. Merginos nužudymo vietoje rastos kelios šovinių tūtelės. Iš B. Česonio paimtas tarnybinis pistoletas "Makarov", o iš jo brolio - savigynai išduotas pistoletas. Kol nebus pareikšti kaltinimai (tai turi paaiškėti iki suėmimo termino pabaigos), šią baudžiamąją bylą tiriantis prokuroras Gytis Normantas nelinkęs dalintis tyrimo medžiaga. Bent menkiausių žinių apie tragedijos aplinkybes laukia ir nužudytosios artimieji - tėvai Ana Račkauskienė ir Jonas Obolevičius (jie visą tą laiką - apie 20 metų gyveno oficialiai nesusituokę) bei broliai - Jonas ir Petras. Malšindami netekties skausmą jie niekaip negali rasti atsakymo į vienintelį klausimą - kodėl reikėjo paleisti mirtiną šūvį į nekaltą merginą?..
- Juk net sulaikant didžiausius nusikaltėlius ar recidyvistus niekas nepuola jų šaudyti, blogiausiu atveju taiko į kojas, o mūsų dukra nebuvo nei banditė, nei nusikaltėlė, - guodėsi ramybės nerandantis žuvusiosios tėvas...
Pabėgo iš mokyklos
Šį rugsėjį Asta tapo Kauno statybininkų mokyklos pirmakurse. Mergina buvo nusprendusi išmokti siūti. Kaip teigė jos motina A. Račkauskienė, nors dukrai mokslai nesisekė, tačiau ji buvo gana darbšti, rūpestinga, labai mėgo megzti, austi, siuvinėti - dėl to jai ir patarė tapti siuvėja.
Deja, pirmosios mokslo metų dienos merginai pasirodė pernelyg sudėtingos. Šiandien negalima tiksliai pasakyti, kas ją taip išgąsdino, tačiau iš Kauno Asta pabėgo nuo mokslo metų pradžios praėjus maždaug savaitei. Jos tėvas J. Obolevičius pasakojo, jog dukra skundėsi, kad minėtos mokyklos bendrabutyje merginos girtauja, reikalauja pinigų cigaretėms, grubiai su ja elgiasi, tyčiojasi...
Auklėtojoms vaikai - "kaip ant delno"
Kauno statybininkų mokyklos direktorė Aldona Vėgėlienė ir šios įstaigos bendrabučio vyresnioji auklėtoja Aušrinė Birbienė kategoriškai atmetė tokius kaltinimus. Direktorės teigimu, A. Račkauskaitė mokėsi Reabilitacinio profesinio rengimo skyriuje, kuris skirtas vaikams su negalia. Ji, kaip ir kiti vaikai, turėjo lengvą intelekto sutrikimo laipsnį. A. Vėgėlienė patikino, jog Astai pradėjus nelankyti mokyklos, jau kitą dieną į jos namus išvyko auklėtoja Nijolė Sinkevičienė ir bandė savo auklėtinę susigrąžinti. Vėliau tai darė dar ne kartą, kvietėsi pagalbon seniūnijos darbuotojus. Deja, viskas veltui... Bendrabučio vyresnioji auklėtoja A. Birbienė patikino, jog šioje įstaigoje dalykų, kuriuos savo tėvui buvo minėjusi Asta, nėra, nes visi vaikai pedagogams "kaip ant delno". Po pamokų iki vėlaus vakaro, o paskui naktį budi auklėtojai. Jie stengiasi organizuoti vaikų užimtumą, pasiruošę bet kuriuo momentu išspręsti visas auklėtinių problemas. Čia niekas negirtauja, vaikai vieni kitų tikrai neskriaudžia. Tiesa, tenka pripažinti, jog pažeisto intelekto vaikai kartais gali atsistoti ir vidury pamokos išeiti, pasakyti, jog daugiau nesimokys, tačiau nebuvo nė vieno atvejo, kad kuris nors iš mokyklos būtų pabėgęs....
Į paieškas įsitraukė daugybė žmonių
Kuomet Asta pareiškė daugiau nebesimokysianti, jos tėvas, padedamas Kietaviškių seniūnijos seniūno Henriko Petrausko bei socialinių darbuotojų, visaip įkalbinėjo dukrą grįžti į mokyklą. Seniūnijos darbuotoja Janina Černiauskienė prisimena, jog tuomet Asta prisipažino ir pati norinti mokytis, prižadėjo grįžti. Tėvai tuo labai džiaugėsi, nes manydami, jog ko nors išmokusi dukra turės galimybę užsidirbti pati, ištrūkti iš kaimo, kuriame jaunam žmogui nėra jokių perspektyvų. J. Obolevičius patikino, jog blogiausiu atveju ji, negavusi darbo mieste, galėtų siūti namuose. Deja, kuomet atrodė, jog problema išspęsta, Asta netikėtai dingo. Tapo aišku, jog ji į Kauną neišvažiavo, nes šios mokyklos pedagogai vėl ėmė skambinti, domėjosi, kodėl mergina neatvyksta mokytis...
Po ilgokai užtrukusios paieškos J. Obolevičius su seniūnu H. Petrausku savo dukrą rado šios tetos Veronikos Cvetkovos, gyvenančios šalia Elektrėnų esančiose Abromiškėse, skurdžiame būste. Moteris vėliau tvirtino, jog dukterėčia pas ją praleido apie keturias paras. Asta esą skundusis namuose negaunanti valgyti, tėvas grubus, viską rakinąs...
- Tai buvo pirmas kartas, kuomet Asta pabėgo iš namų, - guodėsi J. Obolevičius.
Vaikai pasekė motina?
Tačiau vyriškis prisipažino visą gyvenimą turėjęs problemų su žmona. Pradėjus kartu gyventi ji dažnai dingdavo iš namų. Palikusi neoficialiam vyrui globoti mažamečius vaikus, namuose nesirodydavo ištisas savaites ar net mėnesius. Tol, kol ją surasdavo ir namo parsivesdavo Jonas. Vėliau iš namų moteris kartu išsivesdavo ir vaikus - Astą bei Joną. Petras kažkodėl nebuvo linkęs keliauti su motina - jis likdavo su tėvu ir seneliu.
Paklaustas, gal su savo vaikų motina blogai elgėsi, J. Obolevičius purtė galvą.
- Nesąmonė, nieko blogo jai nedariau, - tikino vyriškis. - Ji norėdavo gerti, o aš neleisdavau, todėl ir bėgdavo iš namų.
J. Obolevičius paneigė gandus, kad vaikams neduodavo valgyti - nors namuose ir buvo jaučiamas nepriteklius, nes nei jis, nei Ana niekur nedirbo, tačiau maisto užtekdavo. Už pabėgimus vaikų taip pat nepaglostydavo, pabardavo, tačiau nemušdavo... Nulenkusi galvą A. Račkauskienė prisipažino, jog tai tiesa. Ji esą ir pati nesuvokdavusi, kas jai šaudavę galvon...
- Išgeri, "užsikabini", duoda kažkas galvon ir eini, - apie savo klajones nenoriai kalbėjo moteris...
J. Obolevičius įsitikinęs, jog tai liga, kurią iš motinos paveldėjo ir dukra su sūnumi Jonu.
Dingo kartu su broliu
Parvežta spalio 25-ąją, po kelių dienų Asta vėl dingo iš namų. Jos tėvas vėl ėmė minti Kietaviškių seniūnijos slenkstį, prašė padėti surasti dukrą. Po poros savaičių susirūpinęs vyriškis seniūnui pateikė jos nuotrauką ir paprašė kreiptis į Elektrėnų PK pareigūnus bei paskelbti paiešką. Lapkričio 12-ąją šiuose namuose apsilankęs seniūnas su savo darbuotojais nerado nei Astos, nei jos brolio Jono - prapuolė abu.
- Paprastai šią šeimą aplankydavome kartą per savaitę, - prisimins Kietaviškių seniūnijos darbuotoja Angelija Bliujienė. - Namus rasdavome tvarkingus, o paskutinį kartą apsilankę matėme, jog šeimininkas papjovęs kiaulę, prigaminta dešrų. Taigi jie nebadavo... Beje, apie Joną Obolevičių negalime pasakyti nieko blogo. Nors ir neturėjo darbo, tačiau visąlaik augino gyvulius, dirbo žemę... Buvęs ilgametis apylinkės viršaitis Antanas Vankevičius buvo padaręs išvadą, kad ramų šios šeimos gyvenimą drumstė pati Ana. Nuo bendro gyvenimo su Jonu pradžios ėmė bėgti iš namų, prie to pripratino ir vaikus... Beje, tokie pabėgimai nėra didelė naujiena, nes seniūnijoje turime dar kelias šeimas, kuriose susiklosčiusi panaši padėtis...
Liko tik laikrodukas ir batukas
Apie savo dukters žūtį J. Obolevičius sužinojo praėjusį sekmadienį, maždaug 11 valandą. Jam buvo atiduoti Česonių sodyboje rasti Astos asmeniniai daiktai - laikrodukas, kojinės, vienas batukas, kuris buvo aptiktas po lova. Jokių paaiškinimų vyriškis neišgirdo. Nors J. Obolevičius ir negalėjo patvirtinti, jog toje sodyboje buvo apsigyvenusi jo dukra, tačiau visai realu, kad taip iš tiesų buvo. Praėjusį penktadienį Česonių sodybos kaimynystėje gyvenanti moteris šio vienkiemio gyvenamojo namo languose pamatė šviesą (greičiausiai degė žvakė). Kitą dieną ji paskambino Česoniams, nes šie buvo prašę sodybą prižiūrėti. Broliai ir jų svainis atvažiavo jau po pietų. Radę išlaužtas namo duris, išdaužytus verandos langus, labai susinervino. Jie įtarė, jog sodyboje lankosi vagys, todėl automobilį palikę pas kaimynus, nusprendė įsilaužėlių patykoti. Daugiau moteris nieko paaiškinti negalėjo, nes nematė, kaip susiklostė šie tragiškai pasibaigusio šeštadienio įvykiai... Tiek pašnekovė, tiek kiti Kietaviškių seniūnijos gyventojai apie brolius Česonius negalėjo pasakyti nė vieno blogo žodžio. Gerai savo pavaldinio darbą vertino ir Kaišiadorių PK komisaras Gediminas Aleksonis. Net ir žuvusiosios tėvas J. Obolevičius patikino, jog su Broniumi Česoniu kartu mokėsi, gerai jį pažinojo.
Grįžo atsisveikinti su seserimi
Kartu su A. Račkauskaite dingęs brolis Jonas (šiuo metu jis Nesimoko ir ne dirba, yra pripažintas antrosios grupės invalidu) parsirado tiktai trečiadienį po pietų, kuomet sesuo jau gulėjo karste. Vaikinas buvo nekalbus ir nieko nepasakojo. Net tėvai dar nebuvo spėję išklausinėti, kur ir su kuo jis leido laiką, ar matė savo seserį paskutinėmis jos gyvenimo akimirkomis... O dar iš ryto Jono ieškojo policija - kaip svarbaus nusikaltimo liudininko...
