Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Taip, materialinius nuostolius dėl dukters Ingutės žūties jis man atlygino, - rydama ašaras patvirtino Ignalinos rajone, Sabališkėje, gyvenanti Ana Misiūnienė. - Bet kas kompensuos dukrelės praradimo skausmą, pralietas ašaras, išeikvotas jėgas, prarastą sveikatą? Jau dabar vaistus vartoju saujomis, medikamentams skiriu beveik visus uždirbtus pinigus, tai kas bus dar po metų kitų?..
Suprantamas Anos Misiūnienės širdies skausmas, juolab kad per vienerius metus prisiėjo laidoti net dvi dukras... Jauniausioji iš trijų vaikų, moksleivė, iš gyvenimo pasitraukė pati, o aštuonioliktuosius įpusėjusi vyresnėlė prieš pusantrų metų, 2002-ųjų lapkričio 27-osios vidurdienį, žuvo per avariją... Beje, ne viena. Paskui Ingutę į kapelius buvo palydėta ir gera jos draugė, toje pačioje avarijoje sunkiai sužalota Irma Cicėnaitė (aštuoniolikmetė Savulių kaimo gyventoja mirė vos atvežta į ligoninę), o dar po kelių dienų - ir trečiasis keleivis, Kazokinės kaime gyvenęs Darius Rakštelis (24 m.). Baisią avariją sukėlęs vairuotojas, tuometinis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas Vilius Cicėnas (27 m.) atsipirko lengvais sužalojimais - jam lūžo raktikaulis, buvo sutrenkta galva...
Žiauri žūtis sankryžoje
Toje vietoje, kur įvyko trijų jaunuolių gyvybes nusinešusi avarija, iki šiol nevysta gėlių krepšeliai, o Kazokinės kaimo gyventojai puikiai prisimena visas kraupaus eismo įvykio detales... Nelaimė atsitiko kelio Vilnius - Zarasai 104-ajame kilometre, sankryžoje, jungiančioje kelius į Kazokinę, Dindas, Ignaliną ir Švenčionis. Nuo Kazokinės kaimo prie pagrindinio kelio priartėjęs automobilis "Audi 80", kaip ir priklauso pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus (prie sankryžos pastatytas kelio ženklas "Stop") stabtelėjo, praleido iš kairės pusės Ignalinos pusėn važiavusį krovininį mazą, deja, nepastebėjo nuo Ignalinos Vilniaus kryptimi riedėjusio didžiulio UAB "Coca Cola Botlers Lietuva" mersedeso... Vos tik iš šalutinio kelio pajudėjusi "audinė" kirto pusę pagrindinio kelio, įvyko susidūrimas... Kaip vėliau prisimins krovininį automobilį vairavęs vilnietis Vaidotas Bielinis, nors jo vairuojamas mersedesas judėjo tame kelio ruože leidžiamu (maždaug 80 kilometrų per valandą) greičiu, staiga sustabdyti galingą transporto priemonę ir išvengti susidūrimo su lengvąja nebuvo jokių galimybių. Mat "audinė" iššoko mersedesui prieš pat nosį... Pastarojo automobilio vairuotojas sakė tespėjęs pamatyti, kaip"Audi" automobilyje, šalia vairuotojo sėdėjusi jauna mergina (tai ir buvo vietoje žuvusi Inga Misiūnaitė) iš siaubo abiem rankom užsidengė veidą...
Galingas mersedesas "audinę" nusviedė į griovį, kur lengvoji mašina dar apsivertė. Vaizdas po avarijos, anot mačiusiųjų, buvo sukrečiantis: vienas vyrukas (Darius Rakštelis), išmestas iš automobilio pro išdužusį langą, be sąmonės gulėjo už kelių metrų ant žolės, ant galinės sėdynės sėdėjusi Irma Cicėnaitė, irgi ištikta komos, buvo pusiau išlindusi pro galinį automobilio stiklą, o du jaunuoliai - "Audi" vairavęs Vilius Cicėnas ir šalia jo sėdėjusi Inga Misiūnaitė - įkalinti tarp suknežinto automobilio skardų...Vilių greitai ištraukė ir medikams perdavė subėgę Kazokinės gyventojai, o Ingai, deja, jau nebuvo reikalinga jokia pagalba...
Prireikė autotechninės ekspertizės
Dėl šio įvykio Ignalinos rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors pirmosiomis tyrimo dienomis kažkas paskleidė gandus, neva prie "Audi" automobilio vairo sėdėjo per įvykį žuvę "Darius Rakštelis arba Inga Misiūnaitė" (taip dažniausiai ir nutinka, kad visa kaltė suverčiama žuvusiesiems - jie gi nesugebės apsiginti), tačiau vėliau teisybė buvo atstatyta. Vilius Cicėnas prisipažino, kad prie nuosavo 1985 metų laidos automobilio vairo tikrai buvo jis. Tiesa, vyrukas pareiškė manąs, jog tragiška avarija įvyko dėl techninio gedimo. Girdi, įvažiavus į sankryžą sugedo "audinės" pavarų dėžės pirmoji pavara, o su antrąja įjungta pavara jis esą nesuspėjęs pasitraukti iš kelio... Gavus tokių duomenų neliko nieko kita, kaip paskirti autotechninę ekspertizę. Jos išvadų prisiėjo laukti ilgiau nei pusmetį. Gautas atsakymas įtariamojo parodymus paneigė (Lietuvos teismo ekspertizių centro Autotechninių ekspertizių skyriaus ekspertas Vytautas Šakėnas konstatavo, jog pavarų dėžė eismo įvykio metu nebuvo sugadinta, vadinasi, buvo galima vairuoti ir įjungus pirmąją pavarą).
Linksminosi iki paryčių...
Po tragiško eismo įvykio kilo ir daugiau neaiškumų. Bene keisčiausias - tai, jog iškart po avarijos į Ignalinos rajono ligoninę atvežtą "Audi" vairuotoją Vilių Cicėną apžiūrėjęs psichiatras Leonas Kiaupa nustatė, jog tiriamasis - blaivus. Medicininiuose dokumentuose šis gydytojas užrašęs, jog Viliaus Cicėno eisena, stovėsena, atmintis, mąstymas - normos ribose, judesių tikslumas nesutrikęs, kalba rišli, alkoholio kvapo iškvepiamame ore nėra; išvada - blaivus. V. Cicėnas, be abejo, su tokia psichiatro išvada sutiko ir, matyt, vylėsi, kad viskas gerai baigsis. Tačiau kaip ir dera tokiais atvejais (žuvo net trys žmonės), iš vairuotojo buvo paimta ištirti kraujo. Tyrimo išvados pritrenkė - Viliaus Cicėno kraujyje buvo rasta net 2,66 promilės alkoholio!
Vilius Cicėnas prisipažino, jog iš vakaro kone iki paryčių girtavo su draugais, o rytą, valandėlę nusnaudę, trise dar "patvarkė" butelį vyno. Ir vėl krito pogulio... O popietę, prieš sėsdamas prie vairo, jautėsi "jau blaivus"... Tai, be abejo - joks pasiteisinimas...
Sūnus net neatsisveikino...
Tuo metu, kai prie Kazokinės kaimo ūkininkų Rakštelių sodybos stabtelėjo "besijaučiančio blaivaus" V. Cicėno vairuojama "Audi", Rakštelių sūnus Darius buvo ką tik sugrįžęs iš draugo. Užuot sėdęs prie motinos paruošto pietų stalo, vaikinukas trumpai šnektelėjo su atvykusiomis pažįstamomis merginomis Inga bei Irma ir, net nespėjęs pasakyti motinai sudie bei kur išvykstąs ir kada sugrįšiąs, išdulkėjo pro duris... Stasė Rakštelienė sakė spėjusi pamatyti, kaip sūnus sėdo į šalikelėje laukusį automobilį, ir visa kompanija nuvažiavo. O po kelių minučių lauke išgirdusi baisų trenksmą, Stasė Rakštelienė pamatė griovyje apvirtusį tą patį raudonos spalvos automobilį, į kurį ką tik buvo įsėdęs josios Dariukas...
- Kaip man širdį skauda, kodėl tada sūnaus nors minutei neužkalbinau, nesulaikiau. Būtų tas automobilis pralėkęs, - iki šiol grąžo rankas Stasė Rakštelienė. - Neišsaugojau sūnelio - liko tik laidotuvių nuotraukos...
Pasak nelaimingos motinos, Darius visada pranešdavo, kur einąs, kada sugrįšiąs. O štai dieną prieš žūtį namie nenakvojo, kur esąs nepasisakė. Motina visą naktį nerado vietos, ištisai verkė. Kitądien sugrįžęs sūnus pasisakė nakvojęs pas draugę Ingą Misiūnaitę, padėjęs jai pasiruošti prieš metus mirusios sesutės metinėms... Motina susidomėjo, ar tik josios "ramus, lėtas, nedrąsus" Dariukas nepradedąs su Inga draugauti, labai norėjo apie tai atvirai pakalbėti, tačiau taip ir nesuspėjo...
- Aš nenorėjau imti iš Cicėno jokių kompensacijų, - atvirai kalbėjo Stasė Rakštelienė. - Kas iš tų pinigų - va kad sūnų kas prikeltų...
Moteris sakė niekaip negalinti susitaikyti su sūnaus žūtimi - tokia ji, girdi, beprasmė... Dar esą nors būtų kartu su ta kompanija išgėrinėjęs, bastęsis... O dabar taip netikėtai į ją pateko...
Stasė Rakštelienė prisipažino po sūnaus žūties stipriai pasiligojusi, praradusi paskutinę sveikatą. Tačiau į rimtus širdies sutrikimus numoja ranka. Girdi, kartais netgi norisi numirti - baigtųsi visos kančios...
Bausmė labai švelni
Transporto priemonę neblaiviam vairavusiam V. Cicėnui už sukeltą avariją, per kurią žuvo trys žmonės, prokuroras Alfredas Bacys siūlė skirti šešerius metus nelaisvės atvirojo tipo kolonijoje. Anot prokuroro, jauni žmonės galėjo laimingai gyventi, jei ne nusikalstamas vairuotojo abejingumas, kai prie vairo sėdama stipriai išgėrus, nemąstant nei apie savo, nei apie keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumą. Nukentėjusiųjų artimieji tarti galutinį žodį paliko teismui. Anot jų, mirusiųjų jau nebeprikelsi, o dėl to, kad avarijos kaltininkas ilgai tupės už grotų, netekties skausmas nė kiek nesumažės...
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis atsižvelgė į nuoširdžią teisiamojo atgailą ir skyrė Viliui Cicėnui ketverių metų bausmę, kurios vykdymą atidėjo trejiems metams. Teismo sprendimu Viliui Cicėnui buvo sugrąžintas ir vairuotojo pažymėjimas (iki tol vyriškis naudojosi laikinosiomis teisėmis).
- Netrokštame keršto, sutinkame, kad kalėjimas žmogaus nepataiso, - po nuosprendžio paskelbimo svarstė nukentėjusieji. - Bet kad Cicėnui buvo taip greitai sugrąžinta teisė vairuoti automobilį - labai apmaudu... Juk vien už vairavimą išgėrus teisės atimamos keleriems metams! O čia juk žuvo net trys žmonės...
Nepaisant to, kad skirta bausmė buvo labai švelni, žuvusiųjų artimieji nuosprendžio neapskundė. Sakė tam neturėję nei jėgų, nei pinigų...
Nuteistojo akyse - ašaros...
"Akistatos" žurnalistė nelabai tikėjosi, kad Vilius Cicėnas sutiks atvirai pasikalbėti. Trumpam atitrūkęs nuo darbo autoservise, darbiniu kostiumu vilkįs vyrukas sėstelėjo į redakcijos "Volvo" ir pabandė prisiminti skaudžios avarijos aplinkybes. Ne, Vilius neturėjo tikslo save ginti ar teisinti. Taip, girdi, bausmė lygi nuliui - ką reiškia ketveri metai lygtinai?.. Kita vertus, anot Viliaus Cicėno, niekas negali įlįsti į jo širdį bei jausmus ir suprasti, kaip jam, baisios avarijos kaltininkui, dabar sunku... Juk pražudyti trys žmonės, trys geri pažįstami. Ištarus šiuos žodžius vyriškio akyse sublizgo ašaros... "Akistatos" darbuotojams Viliaus ašaros pasirodė tikrai neapsimestinės...
Atsisveikindamas V. Cicėnas prisipažino tvirtai pasižadėjęs daugiau niekada gyvenime nepakartoti tokios klaidos, to paties palinkėjo ir kitiems su alkoholiu niekaip neįstengiantiems atsisveikinti vairuotojams...
