Laikraščio skaitytojas R. J. iš Alytaus rašo, jog yra girdėjęs, kad asmenims, dirbusiems kenksmingomis ar ypatingomis sąlygomis, priklauso kompensacija arba pašalpa. Laiško autorius norėtų sužinoti, ar dar galioja toks įstatymas, kur reikėtų kreiptis dėl tokios kompensacijos skyrimo, kiek metų reikia būti išdirbusiam minėtomis sąlygomis ir t. t. Vyriškis pateikė ir kitą klausimą. Jis prašo paaiškinti, kas tai yra ilgalaikis bedarbis, koks jo statusas, ar tokiam bedarbiui taikomos kokios nors lengvatos, ar skiriamos pašalpos ir t. t.
Norėdamas gauti tikslų atsakymą į pirmąjį klausimą, jūs turėtumėte kreiptis į savo gyvenamosios vietos Pensijų skyrių, nes laiške nenurodėte, kokį darbą, kiek metų ir kada dirbote kenksmingomis sąlygomis. Tiktai pateikus visus reikalingus duomenis (darbo knygelę, socialinio draudimo pažymėjimą) šios tarnybos darbuotojai galės konkrečiai pasakyti, ar jums priklauso kompensacija.
Ilgalaikiais bedarbiais laikomi tie darbo ieškantys žmonės, kurie yra įsiregistravę Darbo biržoje ilgiau kaip vienerius metus. Paprastai darbo biržos tokiems asmenims turi skirti ypatingą dėmesį. Taip yra Kaune, kur, Darbo biržos direktoriaus teigimu, yra 31 procentas ilgalaikių bedarbių (nuo visų bedarbių, įsiregistravusių Darbo biržoje, skaičiaus), taip turėtų būti ir Alytuje. Bedarbio pašalpos skyrimas priklauso nuo to, kokį darbo stažą turi bedarbis per pastaruosius trejus metus ir pagal kokį Darbo sutarties įstatymo straipsnį jis buvo atleistas iš darbo. Paprastai bedarbio pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Jei bedarbiui liko mažiau nei penkeri metai iki pensinio amžiaus, tokiu atveju minėta pašalpa, pasibaigus 6 mėnesiams, pratęsiama dar du mėnesius. Tiems asmenims, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip dveji metai, bedarbio pašalpa tęsiama, iki sueis pensinis amžius. Visi asmenys, norintys gauti tokią bedarbio pašalpą, privalo turėti bendrą ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Ilgalaikiams bedarbiams, įsiregistravusiems Darbo biržoje daugiau kaip dvejus metus, gali būti taikoma subsidijavimo programa, o tiksliau - yra subsidijuojamas darbdavys, tokiam bedarbiui sukūręs darbo vietą. Įdarbinus ilgalaikį bedarbį sudaroma sutartis, kurioje darbdavys įsipareigoja tokiam asmeniui duoti darbo ne mažiau kaip dvejus metus, o Darbo birža vienerius metus kiekvieną mėnesį darbdaviui moka minimalios mėnesinės algos dydžio subsidiją. Pirmąjį pusmetį mokama visa minimali mėnesinė alga, o antrąją metų pusę - pusė mėnesinės algos kas mėnesį. Bendra tokių išmokų suma per minėtą laikotarpį sudaro apie 3 870 litų. Be to, ilgalaikiai bedarbiai gali dalyvauti ir kitose programose, pavyzdžiui, dirbti viešuosius darbus, mokytis profesinio mokymo kursuose. Vis dėlto bet kuriuo atveju kiekvienas, taip pat ir ilgalaikis bedarbis turi rodyti iniciatyvą ieškant darbo.
