Pasak mokslininkų, klimato kaitos poveikis Lietuvoje juntamas labai stipriai. Ir tai dar tik pradžia. Tikras žiemas galite pamiršti. Stebimi net stepėms būdingi veiksniai! Ką daryti? Draudikai mano, kad padėti gali ir talentingi studentai. Šeši Vilniaus universiteto (VU) Gamtos fakulteto studentai kasmet galės gauti premijas, jei pateiks moksliškai pagrįstų siūlymų, kaip sušvelninti klimato kaitos poveikį aplinkai.
Trečiadienį VU pristatytas "Jaunimo aplinkosaugos iniciatyvos fondas", kurio vienas steigėjų, bendrovė "Lietuvos draudimas", studentų stipendijoms skyrė 10 tūkst. litų. Pristatę savo darbus į stipendijas galės pretenduoti po du studentus, besimokančius bakalauro, magistro ir doktorantūros pakopose.
"Draudikai savo kailiu pajaučia problemas, kurios veikia pasaulį ir mums ne tas pats, kaip gyvens mūsų vaikai, kas dėsis Lietuvoje", - kodėl "Lietuvos draudimas" remia fondą, paaiškino AB "Lietuvos draudimas" generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis.
Ar iš studentų tikimasi darbų, kuriuose bus aiškiai surašyti receptai, kaip pažaboti gamtos atšilimą? Ar laukiama fundamentalių darbų, kurių čia pat, praktikoje, nepritaikysi?
Anot K.Šerpyčio, draudikai yra verslininkai, tad jiems svarbu greiti pasiekimai. Tačiau gamtosauga - ne ta sritis. Čia investuojama į ateitį.
Labiausiai kenčia pajūris
Anot VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo profesoriaus dr. Arūno Bukančio, labiausiai nuo klimato šilimo kenčia Lietuvos pajūris. Jau dabar stebimi padažnėję potvyniai, dažnesnės liūtys, stipresnis vėjas. Ir tai tik stiprės, nes Baltijos jūros regione XXI a. temperatūra kils greičiau nei vidutiniškai Žemėje.
XXI amžiuje vandens lygis Baltijos jūroje gali pakilti 0,6 m, kai kuriomis prognozėmis - net iki 1 m.
Kylantis jūros lygis ir šylantis vanduo lemia, kad vandenyje mažiau deguonies ir žuvys iš Baltijos jūros traukiasi, o žvejybos regionai Atlante pasitraukė iš įprastų vietų. Vienas didžiausių pavojų - ruonių populiacijai.
"Jie ypatingai jautrūs temperatūrai, jiems nereikia šilto vandens", - sakė A.Bukantis.
Galite pamiršti žiemas
Pasiilgę žiemos su sniegu turėtų nuliūsti - ateityje sniego danga plonės ir bus retesnė. Vidutinis dienų su sniego danga skaičius Lietuvoje 2050 m. sumažės 15-25 dienomis. Klaipėdoje 2050 m. pastovi sniego danga susidarys tik vieną kartą per 5 žiemas.
Jei Pajūryje ateityje gali būti per daug vandens, tai kitoje Lietuvos dalyje, ypač vasarų pabaigoje, jo trūks - jau dabar nuseko gruntiniai vandenys, padažnėjo sausros, o su jomis ir miško gaisrai.
"Lietuvoje stebime tai, kas būdinga iki tol buvo tik stepėms - vėjo eroziją", - kalbėjo profesorius.
Atšilus klimatui padažnėjo gyventojų sergamumas alerginėmis ligomis, nes prastėja geriamo vandens kokybė, ilgėja vegetacinis alergenų laikotarpis. Ankščiau tik sezoninėmis buvusios erkės dabar Lietuvoje pastebimos ištisus metus. Padaugėjo užsikrėtusių erkinių enfacilitu ir Laimo ligomis.
"Dėl šiltų žiemų ir drėgmės daugėja vabzdžių-kenkėjų, kraujasiurbių mašalų, plečiasi jų paplitimo zona Lietuvoje. Dėl to jau kenčia gyvuliai ir gyventojai", - teigia mokslininkai.
Anot A.Bukančio, įvairių šalies sektorių jautrumas klimato kaitos poveikiui verčia priimti dviejų krypčių politinius sprendimus:
* Švelninimas: klimato kaita gali sulėtėti, jeigu bus mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakos.
* Prisitaikymas: net ir įgyvendinus geriausias ir efektyviausias klimato kaitos švelninimo priemones, klimato kaita ir su ja susijęs poveikis įvairiems sektoriams bus ilgalaikis; siekiant užtikrinti saugų bei darnų ekonomikos, socialinio ir aplinkos sektorių funkcionavimą, būtina parengti ir įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Tokių strategijų įgyvendinimas padidintų minėtų sektorių atsparumą klimato kaitos poveikiui.
"Jaunimo aplinkosaugos iniciatyvos fondo" pristatyme dalyvavę mokslininkai ir draudikai akcentavo: "Mūsų karta - paskutinė, kuri dar gali išgelbėti Žemę".
