Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius, "sėkmingai" numarinęs saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties tyrimą, taip pasielgti galėjo vedamas ne tik teisinių argumentų. Dar 2003 metais J.Laucius įsipainiojo į sklypų istoriją, susiejusią jį su šios bylos herojais, kurie ir buvo suinteresuoti, kad pagrindinė - pulkininko V.Pociūno nužudymo Bresto "Inturist" viešbutyje - versija net nebūtų pradėta tirti.
2002 metų sausio 16-ąją šalies vadovas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo tuometiniam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui J.Lauciui suteiktas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas. Jaunas prokuroras pasižymėjo, kai jo ir kolegų pastangomis 1998 metais buvo sulaikyta keliolikos asmenų žudikų ir plėšikų gauja. Ordinas J.Lauciui buvo įteiktas po mėnesio, Vasario 16-osios proga. Kartu prokuroras gavo ir privilegiją - teisę į žemės sklypą.
Sklypų ordininkams skyrimas, ypač Vilniuje, virto didžiuliais skandalais. Net 63 Vyčio kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, pateikę prašymus iki įstatymu nustatytos datos - 2002-ųjų liepos, taip ir liko be žemės.
Tik ne prokuroras J.Laucius. Jis sklypą gavo ne Vilniuje, kur tuo metu gyveno, o Klaipėdoje. Tuo metu J.Lauciui Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu buvo suteiktas sklypas ties uostamiesčio Gilijos ir Rambyno gatvių sankirta.
Pagal galiojančius įstatymus Vyčio kryžiaus ordininkams galėjo būti suteikiamas tik vienas žemės sklypas ir tik jo gyvenamojoje vietovėje. "Jeigu apdovanotasis asmuo gyveno Vilniuje, jam žemės sklypas Klaipėdoje negalėjo būti suteikiamas", - spaudai pranešė neoficialus žemės tarnybos pareigūnai.
Sprendimą dėl sklypo J.Lauciui suteikimo pasirašė tuometinė liūdnai pagarsėjusi Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė. Pareigūnę slėgė rimti nemalonumai - jau nuo 2003-iųjų pradžios Klaipėdoje virė vadinamasis žemgrobių skandalas.
2003 metų pavasarį Klaipėdos apygardos prokuratūra bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tirti uostamiesčio apskrities valdininkų veiklą, susijusią su skandalu virtusiu žemės grąžinimu. Apskrities valdininkai, pasinaudodami savo padėtimi ir gaunamais duomenimis, įsigijo ar persikėlė dešimtis neįkainojamos vertės pajūrio sklypų, tačiau realios atsakomybės už tai išvengė gudriai pasinaudodami įstatymų landomis.
Paaiškėjo ir tai, kad iš 900 neteisėtai suteiktų sklypų net 700 buvo paskirti per 2000-2002 metus, tai yra per V.Lukošienės vadovavimo Klaipėdos apskričiai laikotarpį.
Tyrimą dėl žemės grobstymo uostamiestyje ir apskrityje atliko Klaipėdos apygardos prokuratūra, vadovaujama vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus. Dar tyrimo metu jis žiniasklaidai tvirtino, kad šie teisminiai procesai bus labai sudėtingi - galima suprasti, sunkiai įrodomi.
Tyrimas iš tiesų pasirodė itin sudėtingas - nė vienas žemgrobys realiai nubaustas nebuvo. Atsakomybės išvengė ir Klaipėdos apskrities viršininkė V.Lukošienė. O I.Lauciaus sūnus J.Laucius džiaugėsi sėkmingai išspręstu sklypo skyrimo Klaipėdoje klausimu.
Jau seniai kalbama, kad politikos, teisėsaugos ir verslo interesai Klaipėdoje itin susipynę. Apskrities viršūnėlės būtent šiame regione sugeba išsisukti net iš didžiausių žemės dalybų skandalų, nors į paviršių nuolat iškyla informacija apie keistas malones tiek įtakingiausiems verslininkams, tiek teisėsaugininkams. Aukščiausi regiono prokurorai dažniausiai neranda pakankamai įkalčių skandalingiausiose bylose, o patys pajūrio gyventojų tituluojami didžiaisiais žemvaldžiais. Apskrities vadovų, gerų ir vieniems, ir kitiems, neliečiamumu rūpinasi ir įtakingiausi verslininkai - ne veltui VSD operatyvinėje "Dujotekanos" byloje fiksuoti intensyvūs tuometinės apskrities viršininkės V.Lukošienės bei verslininko R.Stonio kontaktai, apsikeitimas informacija ir patarimai prigriebtai apskrities viršininkei neskubėti atsistatydinti . Šiaip ar taip, visiems turėjo būti ramiau, kai baudžiamąją bylą tyrė kraštietis, uostamiestyje jau įmerkęs uodegą - atlikęs nenorimą viešinti sandorį. J.Lauciaus bylos tyrimo nuošalyje liko visi "Dujotekanai" nemalonūs dalykai, kuriuos vėliau atskleidė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto VSD tyrimas. Iš paskelbtos medžiagos akivaizdu, jog V.Pociūnas ir jo kolegos, buvę VSD kontržvalgybos vadovai, buvo surinkę informacijos apie R.Stonio didžiulę neleistiną įtaką valstybės politiniam bei ekonominiam gyvenimui, verslininko su įtakingu valstybės pareigūnu, dabartiniu premjero patarėju Albinu Januška derinamus aukščiausių pareigūnų paskyrimus, sąsajas su Kremliumi ir KGB generolu, dabartiniu Rusijos geležinkelių bendrovės prezidentu Vladimiru Jakuninu, Lietuvos valstybininkų klano kontrolieriumi.
VSD darbuotojai liudijo, kad "Dujotekaną", kurios vienas vadovų yra kadrinis aukštas KGB karininkas Piotras Vojeika, net rengtasi skelbti Rusijos specialiųjų tarnybų priedangos organizacija, tačiau VSD vadovybė šias pastangas užblokavo.
Valstybininkų klanas apie viską pagalvojo: bylos tyrimas buvo patikėtas J.Lauciui. Generalinei prokuratūrai gėdingai tylint buvo pradėta galinga V.Pociūno šmeižto kampanija. Pats bylos tyrimas buvo karštligiškai skubus ir paviršutiniškas, net nebandant pasitelkti NATO sąjungininkų, visiškai pasikliaujant Baltarusijos KGB ir prokuratūra. Tyrimas vyko valstybininkų klanui palankia linkme - V.Pociūno žūtis buvo paskelbta nelaimingu atsitikimu. Atrodo, tokia palankia, kad nutraukus bylą šių metų kovą prokurorą J.Laucių VSD apdovanojo 2-ojo laipsnio Nuopelnų kryžiumi. Versija, kad su V.Pociūnu galėjo būti susidorota dėl to, kad jis prieš dvejus metus bandė užčiuopti galimus VSD vadovybės, aukštų politikų ir su Rusijos specialiosiomis tarnybomis glaudžiai susijusių įtakingų verslininkų neskaidrius ryšius, taip ir liko neištirta.
