Remigijus RAINYS
Šalies Kelių policijos tarnybos vadovai tikisi, kad nuo rugsėjo 1 dienos įsigalios naujosios Kelių eismo taisyklės, kurių projekto ruošimas anaiptol ne dėl Kelių policijos kaltės užtruko gerokai ilgiau nei buvo tikėtasi. Projektą beliko suderinti tik su keliomis suinteresuotomis žinybomis ir Vyriausybė galės naująsias Kelių eismo taisykles patvirtinti savo posėdyje. Atitinkamos vizos renkamos jau trečią kartą, tad Kelių eismo taisyklių rengėjai tikisi, kad trečias kartas nemeluos.
Labiausiai vairuotojus nuliūdins leistino greičio miestuose ir gyvenvietėse apribojimas iki 50 kilometrų per valandą. Nors greičio mėgėjai įsitikinę, kad taip Lietuva pataikauja Europos Sąjungai, kurios visose valstybėse įvesti tokie apribojimai, tačiau tokiu pat greičiu miestuose važinėja ir latviai, ir estai, ir lenkai. Taigi privažiavus baltą lentelę su miesto ar gyvenvietės pavadinimu teks smarkiai spūstelėti stabdžio pedalą, tačiau tai nereiškia, kad didmiesčiuose susidarys automobilių kamščiai ir bus labiau teršiamas oras. Viskas priklausys nuo eismo organizavimo tarnybų miestuose darbo, nes jos savo arsenale turi pakankamai ženklų, leidžiančių ir 70, ir 80 kilometrų per valandą greitį - tereikia tik tinkamai šiuos ženklus paskirstyti gatvėse. O leistino greičio sumažinimas padės gerokai sumažinti avarijų aukų skaičių. Užsienio ekspertai apskaičiavo, kad sumažinus leistiną greitį 10 kilometrų per valandą, avaringumas sumažėja 38 procentais. Savotišką kompensaciją nepatenkintiems lakstūnams žada Seimas. Jis ketina priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisą, pagal kurią leistiną greitį viršijęs 10 kilometrų per valandą vairuotojas bus tik įspėjamas arba baudžiamas iki 10 litų bauda. Lakstūnai galės atsigriebti magistraliniuose keliuose, nes prailgintas 130 kilometrų per valandą leistino greičio periodas. Dabar taip važinėti bus leidžiama nuo balandžio 1-osios iki lapkričio 1 dienos, o kitu metu magistralėse bus galima važiuoti iki 110 kilometrų per valandą.
Nuo lapkričio 1-osios iki balandžio 1 dienos bus draudžiama važinėti vasarinėmis padangomis. Nors dėl ekonominės šalies gyventojų padėties šios būtinos nuostatos įgyvendinimas vis buvo atidėliojamas, žiemines padangas pastaraisiais metais įsigijo per 70 procentų šalies vairuotojų. Nors kai kuriose Europos šalyse draudžiamos dygliuotos žieminės padangos, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis jų naudojimas visiškai pateisinamas.
Daugiausia ginčų kilo dėl mobiliojo telefono naudojimo važiuojant automobiliu, todėl kai kas apsidžiaugs, o kai kas nuliūs perskaitęs galutinę KET 67 punkto redakciją: "Draudžiama vairuojant motorines transporto priemones naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jei naudotis jomis reikalinga rankų pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas". Net turint vadinamąją laisvų rankų įrangą be rankų negalima nei surinkti telefono numerio, nei pagaliau nuspausti reikiamą klavišą atsiliepiant, o tai reiškia, kad jeigu šio punkto redakcija nebepasikeis, norint paskambinti mobiliuoju telefonu ar tik atsiliepti kiekvieną kartą teks sukti į šalikelę ir išjungti automobilio variklį.
Papildomi reikalavimai keliami ir automobilio keleiviams. Saugos diržus reikės prisisegti net važiuojant galinėse sėdynėse, o vaikai iki 12 metų ir asmenys, mažesni kaip 150 centimetrų, šalia vairuotojo galės važiuoti tik jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse. Jaunesni nei trejų metų kūdikiai nebegalės keliauti ant motinų rankų - juos vežti automobiliais bus galima tik specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytose galinėse sėdynėse.
Trumpąsias šviesas net šviesiuoju paros metu vairuotojai privalės įsijungti rugsėjo 1 dieną, o užgesinti galės tik balandžio 30-ąją.
Privaloma taps iki šiol tik rekomenduota nuostata kairįjį posūkį rodančią ir persirikiavusią posūkiui motorinę transporto priemonę apvažiuoti tik iš dešinės. Jei to padaryti neįmanoma, teks sustoti ir palaukti, kol sukantysis atliks manevrą ir eismo juosta taps laisva. Jau dabar galima prognozuoti, jog tokiose situacijose įvykus autoįvykiui tarp vairuotojų kils ginčų, ar buvo rodytas posūkis, ar ne.
Sugriežtinta ir pėsčiųjų atsakomybė. Dabar norėdamas pereiti gatvę pėsčiųjų perėjoje eismo dalyvis privalės sustoti ir įvertinti artėjančios transporto priemonės greitį ir atstumą iki jos. Tik įsitikinęs, jog gatvę pereiti saugu, jis galės žengti į perėją. Ši nuostata gerokai sumenkina išganingojo "zebro" visagalybę ir nebeleidžia pėstiesiems piktnaudžiauti savo pirmenybe. Iki šiol pėstieji dažnai išeidavo į važiuojamąją kelio dalį perėjoje, kai vairuotojui iki perėjos jau nebelikdavo jokių galimybių nei laiko sustabdyti transporto priemonės.
Vairuotojams teks įsiminti ir nemažai naujų kelio ženklų, kurie tapo ir spalvingesni. Dviračių ir pėsčiųjų takai dabar galės būti žymimi ir bendru ženklu. Jei ženkle dviratis ir pėsčiasis vaizduojami vienas šalia kito ir juos skiria balta linija, eismo dalyviai galės judėti tik atitinkamos figūrėlės pavaizduota tako puse. Trys nauji kelio ženklai nurodys privalomas kryptis transporto priemonėms, vežančioms pavojingus krovinius ar gaminius. Tačiau daugiausia pasipildys informacinių-paslaugų ženklų "šeimyna". Dabar keliautojai automobiliais galės be vargo sužinoti, kur yra jaunimo nakvynės namai, kaimo turizmo sodyba, lankytina ar žvejybos vieta, golfo aikštelė, žirgų sporto klubas ar net slidininkų keltuvas. Tereiks įsiminti atitinkamus kelio ženklus ir jais vadovautis.
Kaip manoma, nuo rugsėjo 1-osios įsigaliosiančiose Kelių eismo taisyklėse buvo nemažai ir kitų, šiame rašinyje nepaminėtų naujovių, tad vairuotojams bent trumpam teks vėl tapti moksleiviais ir gerai išstudijuoti visas pakeitimų subtilybes, kad eismas mūsų keliuose ir gatvėse taptų iš tiesų saugus.
