Daugiau kaip pusę Lietuvos informacinių verslo katalogų rinkos užimanti bendrovė "Eniro Lietuva", šiemet pažyminti veiklos Lietuvoje dešimtmetį, šiuo metu atnaujina informaciją ir jubiliejiniam, dešimtajam, "Visa Lietuva" katalogui.
Populiariausias ir žinomiausias katalogas "Visa Lietuva" labai vaizdžiai atspindi Lietuvos ekonomikos bei privataus verslo plėtros pokyčius per pastaruosius dešimt metų.
"Visa Lietuva 2004" sudaro knyga, kompaktinė plokštelė "Visa Lietuva plius" ir interneto svetainė www.visalietuva.lt , o per pirmuosius dvejus metus buvo leidžiama tik knyga. Kompaktinė plokštelė ir interneto svetainė atsirado tik 1997 metais. Nuo katalogo pasirodymo internete tinklalapis buvo tobulinamas ir keičiamas penkis kartus. Knygos struktūra taip pat kito - be tradicinių skyrių pagal įmonių veiklos rūšis, abėcėlę ir prekės ženklus, atsirado įvairių valstybės žinybų, interneto bei elektroninio pašto skyriai.
Per dešimtmetį leidinio "Visa Lietuva" tiražas išaugo keturis kartus - nuo 25 iki 100 tūkst. egzempliorių. Kasmet katalogą spausdina Švedijos spaustuvė "Elanders".
Per dešimtmetį leidinys pasiekė keletą rekordų - 1995 ir 1998 metais jis tapo didžiausiu tiražu išleistu katalogu "Visa Lietuva 1995" (agentūra "Factum"). 1998-aisiais jis pelnė metų gaminio apdovanojimą už aukščiausios kokybės verslo informacijos leidinį - buvo nominuotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos medaliu. 2001 metais jis tapo didžiausiu tiražu išleistu katalogu kompaktinėje plokštelėje "Visa Lietuva plius 2001" (agentūra "Factum").
Šiuo metu kataloge yra apie 28 tūkst. interneto adresų, 3 tūkst. prekių ženklų, 70 tūkst. telefono ir fakso numerių bei apie 60 tūkst. įmonių. Per dešimtmetį realiai veikiančių įmonių skaičius išaugo 48,5 proc., arba beveik du kartus - jų šiuo metu yra maždaug 64 tūkst. Įmonių investicijos į "Visa Lietuva" išaugo 2,5 karto.
Per minėtą laikotarpį įmonių skaičius augo visose Lietuvos apskrityse, tačiau nevienodai: Alytaus apskrityje - 372 proc., Utenos - 258 proc.. Klaipėdos - 255, Vilniaus - 243, Tauragės - 197, Šiaulių, Telšių ir Panevėžio - 162, Kauno - 156 bei Marijampolės apskrityje 154 proc.
Investicijų į informaciją kataloguose pasiskirstymas šiek tiek skiriasi. Daugiausiai į verslo partnerių radimą, prekių ir paslaugų pirkėjų skatinimą investavo Klaipėdos apskrities įmonės ir įstaigos - jų investicijos per dešimt metų išaugo 3,7 karto, Tauragės apskrities - 2,3 karto, Vilniaus ir Marijampolės apskričių - 2,2 karto.
"Katalogas labai akivaizdžiai atsispindi, kaip per dešimtmetį augo, keitėsi ir plėtėsi Lietuvos rinka. Atsirado net 34 naujos veiklos rūšys. Iš tokių naujokų labai išsiplėtė įvairios interneto paslaugos - jas dabar teikia net 152 įmonės. Ypač augo langų ir durų gamyba bei jų prekyba - dabar šiame sektoriuje veikia apie 530 įmonių", - sakė "Eniro Lietuva" projektų vadovė Vida Dauderienė.
Iš kitų naujų veiklų paminėtinos rinkodara ir viešieji ryšiai, personalo paieška, kredito unijos, magnetinių kortelių gamyba ir prekyba, turto ir verslo vertinimas, aplinkos apsauga, išaugo prekybos įrangos gamyba ir prekyba, savarankiškai pradėjo veikti antstolių kontoros.
Pagal firmų skaičių augo įvairios veiklos sritys, tačiau jos plėtėsi nevienodai.
Gausiausia pagal įmonių skaičių šiuo metu yra paslaugų sfera. Automobilių atsarginėmis dalimis prekiauja beveik 1,1 tūkst. įmonių, automobilių techninę priežiūrą atlieka per 1,22 tūkst., automobilių transporto paslaugas teikia 1,86 tūkst. įmonių. Be to, yra 1,7 tūkst. kavinių ir barų, daugiau nei 2,12 tūkst. maisto prekių parduotuvių. Farmacijos pramonės ir prekybos medikamentais srityje veikia per 1,18 tūkst. įmonių bei prekybos vietų, medienos pramonės, medienos bei jos gaminiais prekiauja daugiau nei 1,03 tūkst. prekybos centrų ir parduotuvių.
Pagal augimą rekordininku tapo laisvalaikio ir poilsio organizavimas - per dešimtmetį firmų skaičius padidėjo net 20 kartų. Pašto ir kurjerių paslaugų sektoriaus firmų padaugėjo 17 kartų, kompresorių ir siurblių - 15, kompiuterių įrangos ir priežiūros - 12,4, gyvulininkystės ir paukštininkystės - 12,2, drabužių - 11,3, žvėrininkystės - 11 kartų. Esminiai pokyčiai įvyko maisto prekybos sektoriuje - per dešimtmetį atsirado ir susiformavo prekybos tinklai. Maisto prekių parduotuvių padaugėjo 8,6 karto.
Iš įdomesnių detalių galima išskirti antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą - firmų skaičius nuo 1 išaugo iki 44.
Daugiau nei 9 kartus padaugėjo mėsos ir jos gaminių įmonių, apie 8 kartus - automobilių techninės priežiūros bei remonto, automobilių transporto paslaugų, baldų gamybos ir prekybos, ryšių paslaugų, įrangos ir jos priežiūros, žemės ūkio produktų ir jų apdorojimo. Daugiau nei 7 kartus išaugo siuvimo ir farmacijos pramonės firmų skaičius, per 6 kartus - automobilių atsarginių dalių ir reikmenų, šilumos tiekimo bei šildymo įrangos, žuvies ir jos produktų, 5 kartus - medienos apdorojimo ir gaminių bei santechnikos įrangos ir santechnikų.
Kuro ir naftos produktų, projektavimo ir statybinių medžiagų įmonių padaugėjo daugiau nei keturis kartus, advokatų biurų, statybos paslaugų ir remonto, viešbučių bei motelių, žemės ūkio mašinų ir įrenginių daugiau nei tris, krovininių automobilių ir autobusų - 2,8 karto.
"TNS Gallup" (anksčiau - "SIC rinkos tyrimai") atlikto rinkos tyrimo duomenimis, spontaninis informacinių katalogų žinomumo reitingas rodo, kad "Visa Lietuva" iškart žino 60,5 proc., "Lietuvos įmonių katalogą" ("Findexa") - 12,9 proc., "Mūsų Lietuva" ("Saulės spektras") - 6,8 proc. respondentų. "Visa Lietuva" katalogą ir kompaktinę plokštelę savo biuruose turi 95,2 proc. ir 63,4 proc. įmonių, "Lietuvos įmonių katalogą" 86 ir 35,4 proc., "Mūsų Lietuva" - 52,3 ir 26 proc.
Per dešimtmetį "Eniro Lietuva" iš viso išleido 147 įvairių pavadinimų ir sričių informacinius katalogus, 25 kompaktines plokšteles bei teikia informacijos paslaugas 5-iose duomenų bazėse internete. Visa informacija atnaujinama kasmet.
"Eniro" yra viena iš pirmaujančių Šiaurės Europos bendrovių, teikiančių verslo informacijos ir jos paieškos paslaugas kataloguose, internetu, telefonu, mobiliojo ryšio priemonėmis. Kasdien atliekama daugiau kaip 5 mln. paieškų.
2002 metais išleista daugiau kaip 700 verslo katalogų bendru 28 mln. tiražu, o interneto svetainėse atlikta per 600 mln. paieškų. Bendrovės pajamos 2002 metais sudarė 4,737 mlrd. Švedijos kronų, o veiklos pelnas (neįskaitant mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) - 940 mln. kronų.
"Eniro" veikia 19 šalių, kompanijoje dirba 4,2 tūkst. darbuotojų.
ELTA
