Kinija trečiadienį paleido į kosmosą savo erdvėlaivį "Shenzhou V", kurį pilotuoja pirmasis šalies " taikonautas", - ši istorinė misija užtikrino Pekinui vietą elitiniame valstybių klube šalia Rusijos ir Jungtinių Valstijų.
Raketa "Long March II F" su kapsule į giedrą dangų 9 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku pakilo iš Gobio dykumos šiauriniame Vidinės Mongolijos regione. Skrydis truks 21 valandą, jo metu erdvėlaivis aplink Žemę apskries 14 kartų.
"Shenzou V" savo orbita pradėjo skrieti 10 minučių po starto. Kinija tapo tik trečiąja valstybe pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir buvusios Sovietų Sąjungos, pasiuntusia į kosmosą žmogų, nors nuo Jurijaus Gagarino skrydžio jau praėjo 42 metai.J.Gagarino - pirmojo kosmose pabuvojusio žmogaus - skrydis 1961 metų balandžio 12 dieną truko 108 minutes. Netrukus, tų pačių metų gegužės 5 dieną, amerikietis Alanas Shepardas (Alanas Šepardas) 15 minučių erdvėlaiviu skriejo balistine trajektorija.
Liaudies išvadavimo armijos pulkininkas leitenantas, 38 metų Yang Liwei (Jang Livėjus) trečiadienį praėjus 34 skrydžio minutėms pranešė, kad "jaučiasi gerai" ir kad erdvėlaivis funkcionuoja normaliai.
"Jaučiuosi gerai, pasimatysim rytoj", - sakė "taikonautas" Yang Liwei, kuris yra naikintuvų pilotas, skraidęs daugiau kaip 1,3 tūkst. valandų.
"Taikonautas" yra keistas dviejų kalbų žodžių derinys, sudarytas iš kinų kalbos žodžio "taikong", reiškiančio kosmosą, ir graikų kalbos žodžio "naus", reiškiančio jūreivį.
Kinijos pareigūnams nelabai patinka šis naujadaras, ir valstybiniai laikraščiai dažniau vartoja terminą "juhangjuanas", kuris reškia "kosmoso navigatorius".
Tačiau įsitvirtinti gali "taikonautas", nes šį žodį lengviau ištaria užsieniečiai, be to, jis primena Rusijos ir JAV priimtus šios profesijos pavadinimus. Amerikiečių terminas "astronautas" reiškia "žvaigždžių jūreivį", o rusų pavadinimas "kosmonautas" - "kosmoso jūreivį".
Kinijos prezidentas Hu Jintao (Hu Dzintao) erdvėlaivio startą stebėjo Dziučiuano skrydžių valdymo centre ir šią misiją pavadino "mūsų didžios tėvynės šlove".
Pasak jo, ši 11 metų užtrukusios kosmoso programos kulminacija yra "istorinis Kinijos liaudies žingsnis kopiant į pasaulio mokslo ir technologijų viršūnę".
Šios programos generalinio direktoriaus pavaduotojas Hu Shixiangas (Hu Šisiangas) sakė: "Šiandien mūsų ilgai puoselėta pilotuojamo kosminio skrydžio svajonė galiausiai išsipildė".
Valstybinė žiniasklaida nurodo, kad "Shenzhou V", nuskriejęs pusę milijono kilometrų, turėtų nusileisti ketvirtadienį 7 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku netoli Sidzivango, maždaug 100 km į šiaurę nuo Vidinės Mongolijos sostinės Huh Hoto.
Ši misija vainikuoja itin slaptai vykdytą ir dešimtmetį trukusią pilotuojamo skrydžio į kosmosą programą, pavadintą "921-uoju projektu", kuris kainavo milijardus dolerių.
Pirmasis Kinijos pilotuojamas erdvėlaivis į kosmosą pakilo tuo metu, kai Jungtinės Valstijos stengiasi atnaujinti savo pilotuojamų skrydžių į kosmosą programas, kurioms skaudų smūgį sudavė antro amerikiečių daugkartinio erdvėlaivio - "Columbia" - praradimas šių metų vasario mėnesį. NASA dar nepaskelbė, kada bus atnaujinti JAV pilotuojami skrydžiai į kosmosą.
Slaptumo skraistė Kinijos programą dengė iki pat starto, kai vyriausybė be jokio paaiškinimo įjungė tiesioginę transliaciją.
Apžvalgininkai sako, kad taip tikriausiai buvo siekiama išvengti visuomenės nusivylimo ir kritikos misijos nesėkmės atveju.
Komunistų partija ant kortos buvo pastačiusi nemažai. Tikėtasi, kad sėkmingas skrydis į kosmosą sustiprins patriotizmą, nacionalinę vienybę ir partijos valdžios teisėtumą. Jei startas stebint milijonams žmonių būtų buvęs nesėkmingas, tai galėjo visiškai sugadinti jos įvaizdį.
"Shenzhou", kurio pavadinimas išvertus reiškia "dievišką laivą", sukurtas rusiškos trivietės kapsulės "Sojuz", kurią sovietai pirmą kartą paleido prieš 36 metus, pagrindu, tačiau buvo patobulintos kelios svarbios sistemos, pavyzdžiui, gyvybės palaikymo ir kompiuterių.
Vis dėlto Pekinas tvirtina, kad viskas buvo sukurta ir pagaminta Kinijoje. Nors prestižas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Kinija siekia varžytis su galingiausiomis pasaulio valstybėmis kosmoso užkariavimo srityje, kinų pareigūnai yra sakę, kad esama ir karinių sumetimų. Pekinas pastarosiomis dienomis stengėsi tai sumenkinti, o Jungtinės Valstijos parodė, kad norėtų pripažinti šią versiją.
Keli JAV ekspertai mano, kad Kinija galbūt nori prisivyti Jungtines Valstijas ir Rusiją, kurios jau turi daug karinio žvalgymo palydovų.
Kinijos kosmoso misija laikoma reikšminga ir dėl to, kad ši šalis dabar pasiekė tai, ko nėra padariusios kitos daug palydovų paleidusios valstybės - Europos Sąjungos šalys, Japonija ir Indija.
AFP-BNS
