Sigitas STASAITIS
Netoli Kražių (Kelmės raj.) tai pas senelius, tai prosenelės kieme bėginėja pusantrų metukų Deividukas Šemetulskis. Jį matydami žmonės užjausdami linguoja galvomis - šį pavasarį buvo nušautas berniuko tėvas, vasarą avarijoje žuvo motina. "Akistata" pabandė rasti atsakymą, už ką tokiam mažyliui tiek nelaimių.
Mirtis dardančiame vežime
Pirmoji tragedija Artūro ir Editos Šemetulskių šeimą užklupo šiųmetę vasario 21-ąją. Artūras Šemetulskis (21 m.) su bičiuliu Algiu Panasiuku (18 m.) pas kaimyną mėžė. Po mėšlavėžio Algis sutiko sutuoktinius Artūrą ir Editą Šemetulskius sutiko nuvežti iki Artūro tėvų, gyvenančių kitoje Kražių pusėje, Gerletiškėje.
Norėdamas nukirsti kelio galą A. Panasiukas arklį pasuko per laukus. Vežimui dardant per lomą visai nebetoli plento Kelmė - Kražiai, kažkas pliaukštelėjo. Edita Šemetulskienė pamanė, jog vadeliotojas botagu uždrožė per odinę vyro striukę. Po akimirkos Artūras panarino galvą ir sukniubo. Žmona pagalvojo, kad vyras užmigo, ir leido jam pasnausti. Vežimui įsukus į plentą, už kokio puskilometrio E. Šemetulskienė ėmė už peties purtyti savo žmogų: "Kelkis! Kražius pramiegosi".
A. Šemetulskis niekaip nesidavė pažadinamas. Nujausdami nelaimę vadeliotojai apgręžė arklį atgal į Kalvius. Čia pastebėta, jog Artūro galva kruvina. Iškviesti greitosios pagalbos medikai sužeistąjį skubiai nugabeno į Kelmės ligoninę, kur gydytojai pribloškė netikėta žinia, jog A. Šemetulskis pašautas į galvą - aukščiau smilkinio tarp plaukų yra mažytė kiaurymė. Toks sužeidimas per rimtas provincijos ligoninei, tad ligonis buvo skubiai nugabentas į Šiaulių ligoninę. Ten buvo atverta kaukolė, nusiurbti krešuliai, tačiau žmogaus tai nebeišgelbėjo. A. Šemetulskis tą pačią naktį mirė taip ir neatgavęs sąmonės.
Medžioklis taikėsi į lapę
Apžiūrėję nelaimės vietą Kelmės kriminalistai sutriko. Paprasto kaimiečio mafijos pasamdytas snaiperis tikrai netykojo. Policininkai užsipuolė A. Panasiuką, kad prisipažintų, jog netyčia (o gal susimokęs su Edita?) vežime turėtu šautuvu nupylęs kaimyną. Įsitikinę, jog jaunuolis niekuo dėtas, policininkai nutarė aplankyti netoliese gyvenančius medžiotojus. Užsuko pas ūkininką Rimantą Jušką. Vyras nesigynė vasario 21-osios vakarą prie namų medžiojęs. Mėnesienoje pamatęs už savo namų laukuose bėgiojančią lapę pasičiupo dar nespėtą užregistruoti mažo kalibro šautuvą TOZ-12 ir prisitaikęs vienintelį kartą iššovęs. Įsitikinęs, jog nepataikė, medžioklis ramiai nuėjo miegoti.
Taip, kaip atsitiko tą vakarą lomoje, atrodytų, negali atsitikti. Lapė, pro kurią kulka pralėkė neužkliudžiusi, stovėjo ant kalvelės, o vežimas su žmonėmis dardėjo lomoje ir iš R. Juškos šūvio vietos jo nebuvo matyti. Tačiau žinoma, kad skriedama kulka dėl žemės traukos kas 100 metrų žemėja maždaug po pusmetrį. Tėra vienas logiškas paaiškinimas - žemėdama kulka turėjo nusileisti į lomą ir cvaktelėti R. Šemetulskiui į smilkinį. Tiesa, per operaciją iš smegenų pašalintą kulką medikai netyčia išmetė, tad teoriškai įmanoma, jog tą vakarą A. Šemetulskį pakirto kitas brakonierius, kurių Kražių apylinkėse tikrai netrūksta. Nesvarbu, kaip ten buvo, bet R. Juška kaltinamas netyčine žmogžudyste ir šiomis dienomis bus teisiamas, o vasarį A. Šemetulskį 21 metų našlė apverkė ir palaidojo. Deividukas, kuriam tuo metu tebuvo pusė metų, iš lovytės žvelgė nieko nesuprantančiomis akimis. Niekas nežinojo, kad po pusmečio likimas berniukui ruošia antrąją tragediją.
Seserys grįžo karstuose
Edita Šemetulskienė - iš daugiavaikės šeimos. Moters motina Danutė Jokšienė, užauginusi tris sūnus ir tiek pat dukterų, šiuo metu išsikrausčiusi į kaimą tarp Anykščių ir Kupiškio rajonų. Šešių vaikų motina anksti tapo našle. Vieniša moteris nepajėgė išmaitinti šešių burnų, tad kone prieš dešimtmetį vyriausioji dukra Edita atsikraustė pas savo mamos mamą Stanislavą Bladykienę (65 m.) į Kalvius, prie Kražių. Gyvendama pas močiutę Edita užaugo, besimokydama Kražiuose susipažino su metais vyresniu A. Šemetulskiu, už jo prieš porą metų ištekėjo. Editai kartojosi motinos likimas - ir ji anksti liko našlė.
Šią vasarą su vaikščioti pradėjusiu Deividuku E. Šemetulskienė nuvyko paviešėti pas motiną, bet tai buvo paskutinė moters kelionė.
Vėlyvą rugpjūčio 4-osios vakarą į S. Bladykienės trobelę pasibeldė telefoną turintis kaimynas. Žmogus buvo susijaudinęs, ilgai nesiryžo pradėti kalbą. Davęs moteriai išgerti raminamųjų pranešė, kad Kupiškio rajone į avariją pakliuvo jos anūkė Edita Šemetulskienė. Žuvo vietoje. Žuvo ir kartu važiavusi Editos sesuo 18 metų Gitana Jokšaitė. Raudodama S. Bladykienė net apalpo, išsiverkusi susiskambino su savo dukra, žuvusiųjų motina D. Jokšiene, kuri paaiškino neturinti už ką dukterų laidoti.
Seseris savo trobelėje šarvojo ir į paskutinę kelionę lydėjo senoji S. Bladykienė. Beje, laidojant labai padėjo buvęs medžiotojas R. Juška, kuris dabar Stanislavai kasdien duoda pieno, nes pritrūkusi pinigų S. Bladykienė pardavė karvutę. Edita amžinojo poilsio atgulė prie nušauto savo vyro, jos sesuo Gitana - šalia senelio.
Ekstrasensas kaltina protėvius
Taip nė pusantrų metukų nesulaukęs mažasis Deividas liko visiškas našlaitis. Daug laiko berniukas leidžia pas savo prosenelę S. Bladykienę, kuri sako berniuko niekam neatiduosianti. Auginti Deividuką imtųsi ir tikri jo seneliai, amžinatilsį Artūro tėvai Laimutė ir Zigmas Šemetulskiai, tačiau Kelmės rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos berniuko globos dokumentus tvarko S. Bladykienės sūnui iš pirmosios santuokos šiauliečiui A. M. Kodėl? Apie tai - vėliau. Pirma užsukime pas ekstrasensą, kad išsiaiškintume, už ką gi likimas toks negailestingas mažajam žmogiukui, dar nespėjusiam padaryti nė vienos nuodėmės? Garsus šiaulietis ekstrasensas ilgokai išvedžiojo apie žvaigždes, likimo vingius, karmos bei kosmoso energijos pynes, kažkokias Deivido protėvių nuodėmes, tačiau nieko konkretaus negalėjo išlementi. Su šiuo specialistu teko net apsipykti - kas per nesąmonės, kad pusantrų metukų vaikas turėtų atsakyti už kažkieno prieš šimtmečius padarytus negerus darbus? Tuomet supyko ekstrasensas ir pareiškė, jog jei juo netikima, nieko daugiau neaiškinsiąs, net uždraudė spaudoje minėti jo pavardę. Ką gi, kartais ekstrasensu gali pabūti ir žurnalistas, kuris policijoje, prokuratūroje sužinojęs visas tragedijų aplinkybes, rado netiesioginį tragedijų kaltininką.
Aplink berniuką - per daug degtinės
Tikrovė tokia, jog nelemtąją vasario 21-ąją po mėšlavežio A. Šemetulskis su A. Panasiuku bei žmona Edita gėrė. Kur ir ko girti susiruošė važiuoti vežimu - vienas Dievas težino. Vieni sako, kad pas besiveršiuojančią karvę, kiti - dar svaigalų. Tegul ši aplinkybė atsitiktinei kulkai ir neturi reikšmės, tačiau faktas, jog vadeliotojai buvo tiek girti, jog nesuprato, kad Artūras nušautas, ir lyg niekur nieko dardėjo toliau. O brangi buvo kiekviena minutė. E. Šemetulskienės žūties istorijoje degtinė taip pat užima ne paskutinę vietą - rugpjūčio 4-ąją našlės motinos kaimynas pasisiūlė nuvežti maudytis. Kažkam palikusi pasaugoti Deividuką Edita nepabijojo sėsti šalia girto vairuotojo. Nesusimąstė ir Editos sesuo Gitana. Girtas vairuotojas lėkė lyg akis išdegęs. Girėnų kaime (Kupiškio raj.) atsitrenkęs į medį žuvo ir pats avarijos kaltininkas.
Tai dar ne visos degtine persisunkusios Deivido gyvenimo bėdos. Užsukęs į S. Bladykienės sodybą korespondentas rado baisią netvarką: kieme - kalnai skudurų, šiukšlių bei šunų išmatų. Vidury kiemo - ne šulinys, o tik jo duobė, uždengta palaikiu kelių lentelių dangčiu. Ne, S. Bladykienė nėra girtuoklė, tačiau ir ne abstinentė...
Deividuką radome pas jo senelius L. ir Z. Šemetulskius Gerletiškėje. Ten - kitas vaizdas: sodyba išpuoselėta, gražus sodas. Tik alkoholio kvapelis sklido ir nuo Zigmo, ir nuo Laimos... Pasak Kelmės rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovės G. Jurgilienės, dabar L. ir Z. Šemetulskiai apsiraminę, beveik nebegirtauja, tačiau vienu metu tarnyba buvo užsimojusi atimti jų dukrą Domantę, laikinoji mergaitės globa buvo paskirta giminaitei Vilniuje. Beje, L. ir Z. Šemetulskių pirmagimė Daivutė 1979-aisiais žuvo būdama vos trejų metų - įkrito į verdantį viralą.
Neturi sąlygų auginti anūką ir E. Šemetulskienės motina D. Jokšienė. Iki išsikraustydama iš Kelmės rajono ši moteris tragiškai daug gėrė, buvo asocialių šeimų sąraše.
Taigi ir be ekstrasenso peršasi paprasta išvada. Mažąjį Deividuką supo ir supa širdingi tėvai, seneliai, giminaičiai, tačiau labai jau klampus degtinės liūnas, be laiko įtraukiantis neatsargius kaimiečius.
