Mantas Lideikis
Nuo seno žmonija ligoms gydyti vartojo vaistus. Pradžioje jie buvo gaminami iš įvairių augalų, žolelių, vėliau - pradėti gaminti cheminiais metodais. Dabar turbūt nerasime nė vieno, kuris kokia nors proga bent kartą nebūtų prarijęs nors paprasčiausios tabletės ar vitamino.
Žalingesnis piniginiai
Kai gyvenome Rusijos globoje naudojomės šios valstybės farmacijos pramonės produkcija. Laikai pasikeitė - vaistinėse pasikeitė ir vaistai. Rusiškų beveik nebeliko. Prapuolė populiarūs validoliai, valokordinai, netgi buvęs "madingiausias" vaistas skausmui ir temperatūrai mažinti, rusiškos gamybos aspirinas - ir tas išnyko kaip dūmas. Juos pakeitė įvairūs vakarietiškų farmacijos kompanijų gaminiai - tailenoliai, saridonai, bitneriai ir pan. Suprantama, bent kelis kartus brangesni. O Europos Sąjungos direktyvos draudžia naudotis kai kuriais Rusijoje ar Baltarusijoje gaminamais medikamentais, kaip galinčiais būti žalingais sveikatai ir neatitinkančiais vaistų geros gamybos praktikos reikalavimų. Tačiau ne vienas susirgusysis, ko gero, pasakys, kad europietiškas gydymas žalingesnis - jei ir ne sveikatai, tai bent jau piniginei. Iš tiesų, į rusiškus vaistus su nostalgija žiūri ne tik daugelis paprastų žmonių, bet ir kai kurie, ypač vyresnio amžiaus, medikai.
Šiaip ar taip, prekyba tokiais preparatais draudžiama, o tuo užsiimantieji - baudžiami. Dažniausiai tai būna turguje prekiaujančios "bobutės" arba žmonės, nebijantys keliauti į gretimą Baltarusiją, ten prisipirkti kadaise ir pas mus vertintų medikamentų ir jų atgabenus čia pasiūlyti skurstančiai ir vakarietiškų vaistų neįperkančiai liaudžiai. Tačiau tokiems "vaistininkams mėgėjams" kelią kartkartėm pastoja teisėsauga. Nors, tiesą pasakius, ne vienas policijos pareigūnas yra prisipažinęs, jog susirgęs taip pat mielai naudoja rusiškas farmacijos priemones. Bet įstatymas yra įstatymas - tokių vaistų pardavinėtojus reikia gaudyti ir bausti.
Turguje be recepto
Štai Pasvalio rajono policijos komisariato vyrai neseniai sulaukė anonimo skambučio, jog, galimas daiktas, prekiaujama neaiškios kilmės medikamentais. Tikrindami gautą informaciją pareigūnai sustabdė automobilį, kuriuo keliavo to paties rajono Žilpamūšio kaimo gyventojai. Iškračius mašiną, joje tikrai aptikta neleistinų medikamentų iš Rusijos - vaistų ir maisto papildų. Netgi pavyko nustatyti, jog sausio 22-ąją viena tokių vaistų pakuotė buvo parduota vaikų darželio-mokyklos darbuotojai. Iš viso pas įtariamuosius rasta 146 pakuotės su maisto papildais ir įvairiais vaistais.
Nuo kolegų iš Pasvalio stengiasi neatsilikti ir didžiųjų miestų pareigūnai, taip pat gaudydami galimus tautos nuodytojus netinkamais medikamentais. Kaune, stoties turguje, tikrindami vieną iš kioskelių, kurio darbuotojai buvo įtariami prekiaujantys nelegaliais alkoholiniais gėrimais ir kontrabandinėmis cigaretėmis, aptiko ir kitą, kiek netikėtą radinį. Atliekant kratą slėptuvėje rastas ir labai didelis kiekis nelegaliai į šalį įvežtų rusiškų vaistų - tetraciklino, butadiono, panangino, validolio, įvairių tepalų, vitaminų. Rasta ir beveik pustrečio tūkstančio raminamojo poveikio tablečių fenozepamo. Šie vaistai įtraukti į stipriai veikiančių ir psichotropinių vaistų sąrašą, juos teisę skirti pacientui turi tik gydytojas. Tačiau turguje tikriausiai recepto neprašo...
Vilniaus policija taip pat sulaikė du asmenis, kurie Kalvarijų turgavietėje neteisėtai prekiavo rusiškais medikamentais. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, jog asmenys, užsiimantys tokia veikla, gali būti nubausti nuo 500 iki 1000 litų pinigine bauda arba kitomis bausmėmis.
Gelbsti rusiškos tablečiukės
Tačiau ar tai išgąsdina prekeivius? O galbūt pajamos iš tokios prekybos yra tokios didelės, kad verta rizikuoti? Toks klausimas turguje keletą pakuočių rusiško citramono ir aktyvuotos anglies greta megztų kojinių ir pirštinaičių pasidėjusiai pensininkei Onai pasirodo daugiau negu juokingas. Nors tik prieš kelias dienas praūžė policijos patikrinimo banga, moterėlė vis tiek siūlo savo prekes. Ji atsako, jog turi tik šias kelias pakuotes, kurios jai atliko iš anksčiau. Pardavėja rodo vieną iš pakuočių ir sako, jog galiojimo terminas dar nepasibaigęs, o jai pačiai esą šie vaistai nereikalingi, tad ir nutarusi parduoti. Gal kokiam žmogui ir padės, o už juos prašanti tik simboliškai, jokioje prašmatnioje vaistinėje už tiek negausi.
Ta pati Ona pasiguodžia, jog ji pati taip pat vaistus mielai perkanti turguje - čia jie gerokai pigesni. O rusiški vitaminai ar kalio preparatai (vienas tokių - pananginas) veikia iš tiesų stebuklingai. Nuo skausmo taip pat geriausiai gelbsti rusiškos tablečiukės.
Bet jie juk gali būti prastos kokybės, daugiau pakenkti sveikatai, nei padėti... Į tai Ona atsako: "Pažiūrėk į mane. Visą gyvenimą gyvenau prie tarybinės medicinos, kai susirgdavau, gėriau tas pačias tabletes, už kurias dabar gali nemalonumų susilaukti. Ir nieko, metai kaip bėgę bėga ir rimtesnės ligos nepuola". Pasak Onos, tai dabartiniai iš Vakarų gabenami vaistai yra nieko verti, "marmalas", bet to, ir beprotiškai brangūs. Moterėlė prasitarė girdėjusi, jog tos moterys, kurios čia prekiaudavo tais kontrabandiniais preparatais, jau po poros valandų nieko nebeturėdavo - išpirkdavo žmonės.
Pašnekovė atviravo, kad jos gydytojas taip pat siūlo pagal galimybes įsigyti Rusijoje gamintų kalio preparatų ir kitų vaistų, kurie esą nėra blogi, daug lengviau įsisavinami ir žinoma, pigesni. Pasak Onos, yra gerų ir vakarietiškų vaistų, tačiau jų kainos - astronominės.
Per daug šalutinių poveikių
Vaistinės savininkė, farmacininkė Renata Mažūronienė vis dėlto skeptiškai žvelgia į vaistų pirkimą turguje. Pasak specialistės, mūsų šalyje vaistus pardavinėti teisę turi tik vaistinės. Čia prekiaujama tik tais medikamentais, kurie įrašyti į specialų valstybės institucijų kontroliuojamą sąrašą - farmakopėją. Suprantama, jog tokie vaistai yra kokybiški ir atitinkantys visus reikalavimus. Specialistė teigė nesyk girdėjusi, jog turguje nusiperkama senų ir dažnai jau nebeveiksmingų arba net nuodingais tapusių medikamentų. Taip pat pasitaiko ir sukčiavimo atvejų, kai vietoje brangesnių įkišami pigesni ir net ne tie vaistai, kurie būna pažymėti ant pakuotės. Tai gali ypač pakenkti žmonių sveikatai.
"Žmonės dažnai nesupranta, kodėl nepageidaujami rusiški vaistai, turintys tokią pat veikliąją medžiaga kaip ir vakarietiški, yra netinkami", - sako R.Mažūroniene. Anot jos, kiekvienas vaistas dar turi aibę sudėtinių dalių, kurios nulemia paties vaisto formą, jo įsisavinimo galimybes ir daugelį kitų dalykų. Kai kurios įmonės Rusijoje, Baltarusijoje ar kitur gali tablečių gamyboje naudoti medžiagas, Europos Sąjungoje pripažintas netinkamomis, sukeliančiomis didelius šalutinius reiškinius, alergijas ar kitas pavojingas organizmui būkles. Būtina įsiminti, jog vaisto poveikį nulemia ne vien tik jo veiklioji medžiaga. Be to, su vaistininku visada galima pasitarti, kaip preparatą saugiai vartoti, kokie gali būti šalutiniai poveikiai ir kiti dalykai. Farmacininkė laiko sveikintinu dalyku tai, kad policija vis dažniau užsuka į turgų ir stengiasi sunaikinti potencialai pavojingus prekybos nelegaliais vaistais taškus.
Vaistininkės įsitikinimu, ne visi ir rusiški vaistai yra blogi - daugumą jų pakankamai aukštos kokybės. Viena iš priežasčių, kodėl po įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvos vaistinėse neliko populiarių rusiškų vaistų, yra ne tiek jų kokybė, kiek tam tikri biurokratiniai dalykai. Stambiosios Rusijos farmacijos kompanijos paprasčiausiai nesistengė gauti Europos Sąjungoje įdiegtų geros gamybos praktikos sertifikatų mūsų šalyje, nes tam reikia ir pastangų, ir nemažų investicijų. O priežastis paprasta - čia per maža rinka ir didelė konkurencija su Vakarų vaistų gamintojais.
