Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Toks šventinis šurmulys būna tik kartą metuose. Mes visi skubame, bėgame, baigiame pradėtus darbus, atiduodame skolas, perkame dovanas, prisigalvojame įvairiausių svajonių ir labai trokštame jų išsipildymo, o jau linkėjimai... liejasi lyg vyno upės. Žodžiu, tikriausiai būtų sunku surasti tokių, kurie atsispirtų šventinės srovės tėkmei. Na, o dabar pabandykime sužinoti, kokiomis nuotaikomis šiomis dienomis gyvena mūsų laikraščio puslapių herojai...
- Nors patikėti Kalėdų Senelio stebuklais jums yra labai sunku, tačiau įsivaizduokite, jog jis apsilankė kolonijoje nešinas dovanų maišu. Ten yra visko, trūksta tik vienintelės dovanos - laisvės. Kokią dovaną norėtumėte išsirinkti?
Vilniaus GR PDK nuteistasis Genutis Steponas Lekaunikas (37 m.), geras Henriko Daktaro draugas:
- Jei tame maiše nėra laisvės - nėra ko ten raustis... Be laisvės daugiau nenoriu nieko. Juk aš čia turiu visko - man nieko netrūksta. Koks skirtumas kokiame narve sėdėti - auksiniame ar geležiniame... Na, bet jeigu būtų įmanoma - pasirinkčiau pasimatymą. Per mėnesį tik vieną kartą pasimatyti su mylimu žmogumi - man yra per maža...
Vilniaus GR PDK nuteistasis Ričerdas Beniiušis (38 m.):
- Sakote, laisvės ten nėra... tai blogai, juk daugiau nieko ir nesinori. Man prieš akis - dar ilgi septyneri nelaisvės metai... Bet palaukite, jeigu jau taip, tai šįkart labai norėčiau vienos dovanos - kad teisėjai, kurie nagrinės mano skundus, patikėtų mano žodžiais, jog esu nekaltas...
