Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Labai norėčiau paskaityti knygą "Didžiosios apgavystės", nes Skučaitės straipsnis labai sudomino.Vilniaus Universitete "išperėti" Lietuvos istorikai vadovaujami prof. E.Gudavičiaus blokuoja užsiienio istorikų darbus,kadangi patys nieko naujo negali pasakyti. Sėdėdami Vilniuje tikros istorijos apie priešistorinius laikus neparašys,nes neturi galimybių.Užsienyje gyvenantys istorikai turi galimybes naudotis įvairiais archyvais. Dėlminėtų priežaščių galima tikėtis,kad straipsnis ir knyga bus paneigti.
Štai ką užtikau nete:
Protėvių praeities slėpimas ir niekinimas yra nusikaltimas
Pareiškimas Nr. 1
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Vadovaujantis Lietuvos respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Nacionalinio saugumo politikos tikslas — sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę; Stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas,
prašau nurodyti:
Pradėti mūsų protėvių šalies Sarmatijos istorijos duomenų surinkimą, teisingą jų vertinimą ir viešinimą.
Ištirti Lietuvos Karalystės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėlesnės istorijos faktinius duomenis, kurių vertinimų klaidos ir tyčiniai klastojimai apie mūsų protėvius ir mūsų valstybę iškraipomi nuo Sarmatijos laiko iki šiol.
Sarmatijos ir Lietuvos istorijos esmę privalėtų žinoti kiekvienas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas ir politikas, iš istorijos klaidų išmoktų jų nebekartoti, priimant sprendimus ir teisėkūroje.
Iki Sarmatijos ir Lietuvos istorijos nešališko ištyrimo pristabdyti priėmimą politinių sprendimų, susijusių su istoriniais įvykiais iki Lietuvos Respublikos atkūrimo, ypač kai jų reikalauja užsienio subjektai ir jų įtakojami asmenys.
Patikrinti Lietuvos Respublikos įstaigų istorikų veiklą dėl Sarmatijos istorijos netyrimo ir neviešinimo, dėl aplaidaus pareigų nevykdymo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Turiu Karaliaus Mindaugo klaidų pasekoje 1260 m. įvykusio Durbės mūšio minėjimo dalyvių ir Žemaičių sąjungos pritarimą (priede). Jis skaitytas ir vienbalsiai priimtas renginio dalyvių balsavimu. Turiu jų suteiktą teisę ir įgaliojimus (pergaliojimus) veikti jų vardu, jei tektų dalyvauti darbo grupėje, dėl išvardintų tikslų bei aptarimo sąlygų, kaip valstybės įstaigoms bendrauti su slepiamos Sarmatijos ir kitų slepiamų istorinių faktų žinovais, kad šie duotų valstybei jų turimus įrodymus ir kt.
Priede: 1 lapas — tekstas renginio dalyviams paskelbtas, pritarta vienbalsiai.
Pagarbiai,
Milvydas Juškauskas
2009 07 13 Vilnius
Protėvių praeities slėpimas ir niekinimas yra nusikaltimas
Pareiškimas Nr. 1
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Vadovaujantis Lietuvos respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Nacionalinio saugumo politikos tikslas — sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę; Stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas,
prašau nurodyti:
Pradėti mūsų protėvių šalies Sarmatijos istorijos duomenų surinkimą, teisingą jų vertinimą ir viešinimą.
Ištirti Lietuvos Karalystės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėlesnės istorijos faktinius duomenis, kurių vertinimų klaidos ir tyčiniai klastojimai apie mūsų protėvius ir mūsų valstybę iškraipomi nuo Sarmatijos laiko iki šiol.
Sarmatijos ir Lietuvos istorijos esmę privalėtų žinoti kiekvienas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas ir politikas, iš istorijos klaidų išmoktų jų nebekartoti, priimant sprendimus ir teisėkūroje.
Iki Sarmatijos ir Lietuvos istorijos nešališko ištyrimo pristabdyti priėmimą politinių sprendimų, susijusių su istoriniais įvykiais iki Lietuvos Respublikos atkūrimo, ypač kai jų reikalauja užsienio subjektai ir jų įtakojami asmenys.
Patikrinti Lietuvos Respublikos įstaigų istorikų veiklą dėl Sarmatijos istorijos netyrimo ir neviešinimo, dėl aplaidaus pareigų nevykdymo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Turiu Karaliaus Mindaugo klaidų pasekoje 1260 m. įvykusio Durbės mūšio minėjimo dalyvių ir Žemaičių sąjungos pritarimą (priede). Jis skaitytas ir vienbalsiai priimtas renginio dalyvių balsavimu. Turiu jų suteiktą teisę ir įgaliojimus (pergaliojimus) veikti jų vardu, jei tektų dalyvauti darbo grupėje, dėl išvardintų tikslų bei aptarimo sąlygų, kaip valstybės įstaigoms bendrauti su slepiamos Sarmatijos ir kitų slepiamų istorinių faktų žinovais, kad šie duotų valstybei jų turimus įrodymus ir kt.
Priede: 1 lapas — tekstas renginio dalyviams paskelbtas, pritarta vienbalsiai.
Pagarbiai,
Milvydas Juškauskas
2009 07 13 Vilnius
na ir galvos skausma uždavė mums tie istorijos tyrinėtojai. Anot Statkutes de Rozales gotai virto gudais?
""Vėliau, kai imperatorius Zenonas pakvietė Amalų dinastijos ostrogodų karalių Teodorikį, „liepė pastatyti jo raito stovylą aikštėje priešais jo rūmus“.15 Taip imperatoriai nesielgė su germanais, kurie tuomet dar gyveno išsiskirstę atskiromis gentimis. Tai rodo, kad gudai imperijos supratimu tuomet jau buvo valstybė, o germanai — dar gentys."
Kiek zinau, gotu valstybe 4-5 a. egzistavo tarp Pomeranijos ir Prusijos (included?). Mano intucija man sako, kad jie buvo prusu ir sveciu is Gotlando salos misinys. Ar prusai dave svedams runrasti, ar atvirksciai, neaisku, bet aisku, kad kursiai ir prusai buvo itakojami germanu is svedijos. Butent is ju, t.y. is gotu - prusu kilo matomai ir tie variagu kunigaiksciai, ikure Novgorodo, bei Kievo Rusios valstybe.
""Vėliau, kai imperatorius Zenonas pakvietė Amalų dinastijos ostrogodų karalių Teodorikį, „liepė pastatyti jo raito stovylą aikštėje priešais jo rūmus“.15 Taip imperatoriai nesielgė su germanais, kurie tuomet dar gyveno išsiskirstę atskiromis gentimis. Tai rodo, kad gudai imperijos supratimu tuomet jau buvo valstybė, o germanai — dar gentys."
Kiek zinau, gotu valstybe 4-5 a. egzistavo tarp Pomeranijos ir Prusijos (included?). Mano intucija man sako, kad jie buvo prusu ir sveciu is Gotlando salos misinys. Ar prusai dave svedams runrasti, ar atvirksciai, neaisku, bet aisku, kad kursiai ir prusai buvo itakojami germanu is svedijos. Butent is ju, t.y. is gotu - prusu kilo matomai ir tie variagu kunigaiksciai, ikure Novgorodo, bei Kievo Rusios valstybe.
"Su vandalais kebliau. Kalifornijos universiteto Senosios Europos kuratorė Marija Gimbutienė juos tapatina su archeologams žinoma Przeworsk kultūra, žemėse tarp Vyslos ir Elbės aukštupių. Apie tos kultūros priklausomybę germanams ar slavams yra ginčų ir net atsirado teorija, kuri juos priskiria prie ten nuklydusių keltų.
Dėl alanų jokių neaiškumų nėra. Jų priklausomybė sarmatams, kurie veržėsi iš rytų į Europą nuo maždaug I a. pr. Kr. ir vėliau visai rytų Europai davė Sarmatijos pavadinimą, yra patvirtintas bei pripažintas faktas."
del alanu sutikciau, o del vandalu dar nera jokiu irodymu
Dėl alanų jokių neaiškumų nėra. Jų priklausomybė sarmatams, kurie veržėsi iš rytų į Europą nuo maždaug I a. pr. Kr. ir vėliau visai rytų Europai davė Sarmatijos pavadinimą, yra patvirtintas bei pripažintas faktas."
del alanu sutikciau, o del vandalu dar nera jokiu irodymu
yra hipoteze, kad vandalai nesudegino Aleksandrijos bibliotekos. Bet visas jos turtas atiteko Vatikanui. Jei tai tiesa, "vandalizmas" turetu buti reabilituotas:)
Tos didelės tautų masės istorija daug kartų aprašyta, bet jau nuo XIX a. ji buvo nebesuprasta ir ją pasisavino, išsidalino germanai ir slavai. Gal ne tiek iš blogos valios, kiek negebėdami suvokti, kaip to meto Latvija ir Lietuva kadaise galėjo būti viena didžiausių Europos galybių. Net senieji tautų vardai buvo nesuprasti, prūsų vardą pasisavino germanai, gudų — slavai. O nebelikus kaip vadinti tikrųjų istorinių prūsų ir gudų, buvo priimtas kalbininko Neselmano (Georg Nesselmann) išgalvotas baltų pavadinimas.
Išbraukus tikruosius vardus, išnyko ir istorinė atmintis: mus konkrečiai minintys metraščiai ir istorijos dokumentai buvo suversti „išgalvotų“ ir „nepatikimų“ raštų šiukšlynan. Užmiršta, kad mūsų istorijos suvokimo raktas yra upių keliai iki Juodosios jūros. Vytautas, įsitvirtinęs Juodosios pajūryje, dar gerai suprato to kelio istorinę svarbą, kuri vėliau buvo pamiršta.
Paskutinis istorinis tos didžios tautos žygis įvyko mūsų eros penktajame amžiuje, kai gudai įveikė Romos imperiją. 405 metais rytinių gudų žygis į Šiaurės Italiją baigėsi gudų armijos išžudymu ir jų karvedžio Rėdagaiso egzekucija Romoje. 410 metais vakariniai gudai pakilo keršto žygin už Rėdagaiso mirtį ir rugpjūčio 24 dieną jų armija užėmė Romos miestą. Dukart peržygiavę visą Italiją nuo pietų iki šiaurės, apsistojo Pietų Prancūzijoje ir ten įkūrė savo karalystę. Po pusės šimtmečio prisijungė prie karalystės visą dabartinę Ispaniją. Užimtose žemėse jie paliko ligšiol neišdilusią savo prūsišką tartį...."
Dėkui už nuoroda i Statkutes Rozales kuryba. Labai idomu. Itariu, kad tie patys gudai (gotai), prusai lietuviai jungesi skirtingais variantais ir puldani skirtingu laiku, gaudavo kitus pavadinimus. Pvz. paskutinis zygis su isikūrimu ispanijoj ir Prancūzijos pietuose, galejo buti vandalu.
Išbraukus tikruosius vardus, išnyko ir istorinė atmintis: mus konkrečiai minintys metraščiai ir istorijos dokumentai buvo suversti „išgalvotų“ ir „nepatikimų“ raštų šiukšlynan. Užmiršta, kad mūsų istorijos suvokimo raktas yra upių keliai iki Juodosios jūros. Vytautas, įsitvirtinęs Juodosios pajūryje, dar gerai suprato to kelio istorinę svarbą, kuri vėliau buvo pamiršta.
Paskutinis istorinis tos didžios tautos žygis įvyko mūsų eros penktajame amžiuje, kai gudai įveikė Romos imperiją. 405 metais rytinių gudų žygis į Šiaurės Italiją baigėsi gudų armijos išžudymu ir jų karvedžio Rėdagaiso egzekucija Romoje. 410 metais vakariniai gudai pakilo keršto žygin už Rėdagaiso mirtį ir rugpjūčio 24 dieną jų armija užėmė Romos miestą. Dukart peržygiavę visą Italiją nuo pietų iki šiaurės, apsistojo Pietų Prancūzijoje ir ten įkūrė savo karalystę. Po pusės šimtmečio prisijungė prie karalystės visą dabartinę Ispaniją. Užimtose žemėse jie paliko ligšiol neišdilusią savo prūsišką tartį...."
Dėkui už nuoroda i Statkutes Rozales kuryba. Labai idomu. Itariu, kad tie patys gudai (gotai), prusai lietuviai jungesi skirtingais variantais ir puldani skirtingu laiku, gaudavo kitus pavadinimus. Pvz. paskutinis zygis su isikūrimu ispanijoj ir Prancūzijos pietuose, galejo buti vandalu.
Mokslinė A.Lileikos pranešimo dalis labai paprasta: regioną, kuriame dabar gyvena lietuviai, Ptolemėjus vadino Europine Sarmatija. Su tuo sunku nesutikti.
Įšeimui reikėtu prof Luchtano komentaro, ar tiesiog akadieminio nusistovėjusio požiurio.
mano sūnui patiko šis jūsų rašinys.
Kalbų apie Sarmatiją tęsinys: šaškės ir sprigtai (1)