"Slaugau ligonį. Pastaruoju metu jis beveik nejuda, tai bijau, kad gali atsirasti pragulų, - rašo vilnietė Jolanta K. - Gal patartumėte, kaip elgtis, ką daryti, kad jų neatsirastų?"
Pragulos - tai vietiniai odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimai, atsiradę dėl sutrikusios kraujotakos. Jų atsiranda, kai kūno audiniai susispaudžia tarp dviejų kietų paviršių ir kraujas, nešantis deguonį bei kitas maitinamąsias medžiagas, negali patekti į suspaustas vietas.
Pragulos dažniausiai formuojasi žmonėms, negalintiems be kitų pagalbos pasiversti, nejaučiantiems skausmo. Dažniausiai pragulos atsiranda tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus (kryžkaulio, kulnų srityje, menčių kraštuose, pakaušyje ir kt.) ir labiausiai slegia paviršinius audinius, taip pat tose srityse, kurios remiasi sėdint ar gulint. Ankstyvasis pragulos formavimosi požymis - paraudusi oda, ta vieta kiek šiltesnė. Odos paraudimas, neišnykstantis per 2 valandas toje vietoje, kuri buvo suspausta, yra vertinamas kaip pragula. Dauguma gydytojų pripažįsta, kad pragulų lengviau išvengti negu jas gydyti.
Praguloms gydyti ir profilaktikai svarbu paciento imuninės sistemos stiprinimas, visavertės ir tinkamos mitybos parinkimas, oro vonios. Pragulų profilaktikai gulintį ligonį reikėtų vartyti kas 2-3 valandas, nes tai gerina odos kraujotaką. Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš natūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą (tai galėtų būti grikių lukštų pripildytas čiužinys). Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būtų patogi, minkšta ir neveržti kūno.
Labai svarbi tinkama odos higiena, nes ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, losjonus. Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Kaskart keisdami kūno padėtį apžiūrėkite ligonio odą, ar nėra paraudimų. Ypatingą dėmesį odos švarai skirkite pasituštinus ar nusišlapinus - odos apsaugai nuo šlapimo naudokite orui laidžius įklotus arba sauskelnes.
Jei jau nepavyko išvengti pragulų, reikės naudoti specialias priemones. Pirmiausia ligonių nederėtų guldyti ant tos kūno dalies, kurioje yra pragula. Jei nėra kitos išeities, rekomenduojamos specialiai pritaikytos sintetinės pagalvėlės su anga jų centre. Šios pagalvėlės pakišamos po kryžkauliu, sėdimaisiais ar šlaunikaulių didžiaisiais gumburais taip, kad pragula atsirastų ties anga šioje pagalvėlėje.
Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Pradžioje tvarstį reikėtų keisti dažniau. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Jei taip atsitiko, tvarsčius keisti nedelsiant. Vėliau, sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki 7 dienų. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti. Tai ypač palengvina ligonio slaugą.
Konservatyvų gydymą reikia papildyti ir bendrą poveikį turinčiomis priemonėmis, gydyti gretutines ligas. Reikia kovoti su depresija, anemija, sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Beje, rūkymas ir nutukimas sunkina pragulų gijimą.
Labiau pasitikint liaudies medicina, galima naudoti šaltalankio aliejų, pataisų miltelius. Jais reikia patepti ar apibarstyti nuplautą ir nusausintą pažeistą vietą, tada aprišti marle. Iš šaltalankio uogų pagamintas aliejus padeda regeneruotis audiniams, greitina epitelizaciją, granuliacinio audinio augimą pažeistose odos vietose.
Nereikia pamiršti, kad gydant vienos kūno dalies pragulas, jų gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Dažniausiai pavyksta užgydyti tik paviršutinius išopėjimus. Visais kitais atvejais reikia atlikti operaciją.
