Bulimija, arba jaučio apetitas, kamuoja kur kas daugiau žmonių nei nervinė anoreksija. Dauguma pacientų turi ir anoreksinių, ir buliminių įpročių: apie 50 procentų anorektikų tampa bulimikais ir apie 20 procentų bulimikų - anorektikais.
Bulimiją, anot Kauno medicinos universiteto Endokrinologinės klinikos gydytojos endokrinologės Dalės Joanos Grudzinskienės, neretai sukelia baimė, įtampa, nerimas. Manoma, kad šiai ligai atsirasti turi įtakos nuolatinis vaiko permaitinimas vaikystėje, ypač saldumynais, taip pat nereguliari mityba. Gydytojos žodžiais, reikėtų kuo skubiau išguiti tėvelių įpratimą džiaugtis ir didžiuotis savo vaikų storumu, riebumu. Ne džiaugtis tuo, girdi, reikėtų, o susirūpinti...
Persivalgymo epizodus, kaip minėta, dažniausiai sukelia psichinė įtampa. Nenumaldomas noras valgyti gali pasireikšti net keletą kartų per dieną! Staiga pajutęs stiprų alkį, žmogus vienu prisėdimu suvalgo labai daug maisto. Kartais valgoma kone ištisai, nes nepajėgiama susivaldyti. Pasitaiko, kai pajutęs alkį žmogus keliasi naktį ir valgo viską, kas pakliūva po ranka. Tai ne tik psichikos problema - nuo persivalgymo gali net plyšti skrandis! Jei toks ligonis pradeda vartoti vidurius laisvinančius medikamentus, vystosi refleksinis vidurių užkietėjimas. Jei vėmimas sukeliamas dirbtinai - gresia dantų emalio erozija, gali plyšti stemplė. Dėl dažno vėmimo, vidurius laisvinančių ar šlapimą varančių vaistų vartojimo sutrinka mineralų apykaita organizme.
Bulimija sergantį ligonį medikai atpažįsta iš tipiškos išvaizdos: ties paausiais paburkęs, patinęs veidas - tarsi žmogus sirgtų kiaulyte.
Pasak gydytojos endokrinologės, bulimija diagnozuojama remiantis šiais pagrindiniais kriterijais: 1. Pasikartojantys gausaus valgymo epizodai (per trumpą laiką suvalgoma daug maisto). 2. Saiko praradimas valgant. 3. Bandymas laikytis griežtos dietos, vidurius laisvinančių ir šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų vartojimas, dirbtinis vėmimo sukėlimas. 4. Apie 3 mėnesius bent 2 kartus per savaitę persivalgoma.
Gydytojos endokrinologės Dalės Joanos Grudzinskienės įsitikinimu, gydant bulimiją labai svarbu tarpusavio pasitikėjimu paremtas ryšys tarp ligonio ir gydytojo. Ligonis turi suvokti, kad priverstinis maisto pašalinimas iš organizmo - ne būdas kontroliuoti kūno masę, o galintis sukelti rimtų pasekmių sveikatos sutrikimas. Gydant bulimiją visų pirma išsiaiškinama, kokios situacijos verčia žmogų persivalgyti. Dažnai ligoniui prireikia ir psichoterapeuto konsultacijos, nes kartais persivalgymą padeda kontroliuoti antidepresantai.
Bulimiją lengviau gydyti, kai žmogus supranta esąs ligonis ir į medikus kreipiasi pats - ne verčiamas artimųjų. Liga sunkiau įveikiama, kai ligonis nutukęs, kai serga depresija, turi asmenybės pakitimų, taip pat kai jo šeimoje yra ir daugiau nutukusių asmenų. Mirtingumas nuo bulimijos - apie 5 procentai. Ši liga ilgainiui gali peraugti į lėtinę.
Labai svarbu, kad liga būtų kuo anksčiau diagnozuota ir paskirtas tinkamas gydymas. Specialisto konsultacija ir rekomendacijos - vienintelis kelias išvengti mirtinų ligos komplikacijų.
