Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusią savaitę Punios apylinkėse (Alytaus r.) siautė lengvo grobio tykojusi apgavikė ir jos bendrininkas. Kol kas nenustatyta nusikaltėlė iš 82 metų Staniavos kaimo gyventojos Marijonos Liuižienės pusiau išviliojo, pusiau pavogė visus turėtus pinigus - 1 700 litų. Nors apgavikė, kurią vežiojo baltos spalvos automobilis, tą dieną aplankė daugelį kitų artimiausių apylinkių gyventojų, jiems apdumti akių nepavyko. Beje, ir pati Marijona nebūtų taip lengvai pasidavusi, tačiau lemtingomis akimirkomis niekas neatskubėjo jai į pagalbą...
Įžūli apgavikė
Nekviesta viešnia į Marijos ir trejais metais jaunesnio jos sutuoktinio Vitoldo Luižių namus užėjo apie dešimtą valandą ryto ir lyg koks pilnateisis šeimos narys klestelėjo prie stalo - šalia sukrautų knygų, įvairių dokumentų. Apgavikė veikė pagal iš anksto sugalvotą ir jau gana žinomą scenarijų - išsitraukusi kažkokius popieriaus lapus ir pasiklojusi juos ant stalo, moteris prisistatė esanti savivaldybės darbuotoja, atvykusi pakeisti litus į eurus. Ji liepė šeimininkei nešti pinigus. Tačiau Marija nesutriko - ji puikiai žinojo, kad kol kas dar niekas neskelbė apie pinigų keitimą, todėl tai ir pasakė nepažįstamajai. Tačiau ši buvo atkakli ir liepė daug nesiginčyti, paskubėti, nes esą turinti apvažiuoti dar daug žmonių. Sodybos šeimininkė jautė, jog čia kažkas ne taip, todėl ir pasakė, kad ateis vyras ir nuspręs, ką daryti. Apgavikė nenusileido - net neraudonuodama ėmė aiškinti, jog buvo kieme sutikusi šeimininką, su juo kalbėjosi ir būtent jis pasakęs, jog ši eitų vidun ir lieptų žmonai paduoti pinigus... Taip besiginčijant, atvykėlė pasiūlė Marijai parodyti bent 100 litų banknotą, kad galėtų užsirašyti numerius. Moteris vėliau prisipažino puikiai suvokusi, jog vyras tikrai neliepęs paduoti pinigus, jog daranti blogai, tačiau veikusi lyg užhipnotizuota - iš po pagalvės ištraukusi savo piniginę ir išėmusi 100 litų kupiūrą... Ji visa drebėjo iš baimės, nes viešnia buvo nusiteikusi gana agresyviai, baugino savo grubiu elgesiu ir buvo nenuspėjama... Apgavikė atseit užsirašiusi banknoto numerius ir šimtinę numetusi atgal. Pasiremdama ramentais (labai sunkiai vaikšto), šeimininkė vis dėlto išėjo į kiemą, bandė šaukti vyrą, tačiau jo niekur nesimatė Atvykėlė atskubėjo iš paskos ir šeimininkę įsitraukė vidun... Kaip paaiškės vėliau, per tą laiką apgavikė jau buvo spėjusi išversti visus daiktus, iš dviejų piniginių bei celofaninio krepšelio su dokumentais iškrapštyti sutuoktinių santaupas, nupjauti telefono laidą... Visa ši jos viešnagė truko apie 15-20 minučių. Galiausiai kažkas atidarė duris ir nepažįstamoji suskubo išeiti. Nors šeimininkė bandė ją sulaikyti - čiupo už sijono, tačiau ši buvo vikresnė ir greitai dingo... Išėjusi į lauką Marija kiek pajėgdama šaukėsi pagalbos - tomis akimirkomis ji buvo beveik įsitikinusi, jog vyras nužudytas... Dėl jo moteris labiausiai ir išgyveno, nors jau buvo supratusi, jog neteko pinigų.
Baimė dėl žmonos
Tuo tarpu V. Luižys darbavosi visai netoli namų - vienam pažįstamam vyriškiui padėjo pjauti alksnius. Jis išgirdo savo žmonos šauksmą (sakė nujautęs, kad kažkas atsitiko, nes tokio klyksmo anksčiau niekad nebuvo girdėjęs, nors žmonai, neatsargiai žengus žingsnį ir pargriuvus, prireikdavo sutuoktinio pagalbos)... Tiktai įbėgęs į kiemą sužinojo, kas atsitiko. Vyriškis tikino negailėjęs pagrobtų pinigų - labiausiai bijojęs, kad dėl patirto streso nenumirtų žmona. Namuose jis rado išmėtytus daiktus, dokumentus, išnaršytas knygas ir tuščias abi pinigines... Kartu su žmona jiedu neteko 1 700 litų. Pripuolęs prie telefono skambinti policijai, šeimininkas jo laidus rado nupjautus... Dėl to buvo priverstas bėgti pas kaimynus...
V. Luižys tikino supratęs, jog apgavikė veikė ne viena - pasak kitų liudininkų, kuriems tą dieną teko susidurti su nusikaltėliais, bendrininkas galėjo laukti automobilyje ir sekti aplinką. Jis turėjo girdėti netoliese ūžiant benzininį pjūklą, todėl puikiai žinojo, kad šeimininkas darbuojasi, tad galima veikti... Tiek sodybos šeimininkas, tiek jo žmona teigė girdėję apie sukčių apsilankymus, žinojo, jog šie įvairiais būdais bando išvilioti iš žmonių pinigus, tačiau nusikaltėliai buvo stipresni. Iš tiesų Marija tikino nuo įsibrovėlės negalėjusi apsiginti dėl savo bejėgiškumo. Neprašytoji viešnia buvo taip agresyviai nusiteikusi, jog atrodė, kad bet kurią akimirką gali smogti ar padaryti ką nors kita. Ji su bendrininku sutuoktinius paliko be cento...
Palinkėjo gero kelio
Minėtą dieną šviesios spalvos automobilis buvo įsukęs dar ne į vieną sodybą. Neprašytų svečių sulaukė ir artimiausia Luižių kaimynė Ona Kavolynienė (83 m.). Moteris pasakojo, jog nepažįstamąją sutiko jau įėjusią vidun. Ši neprašyta skubiai atsisėdo ant sofos. Prisistačiusi savivaldybės darbuotoja, ji pasakė keičianti litus į eurus... Tačiau Ona nesutriko ir drąsiai pareiškė, jog paprastai pinigus keičia bankai - tad kuo čia dėta savivaldybė... Be to, esą ji pinigų neturinti, nes pensiją paimanti dukra ir ją parūpinanti tiek maistu, tiek kitais reikalingais dalykais... Vėliau moteris šypsodamasi pripažino, jog jei nusikaltėlė būtų norėjusi ją užmušti - nebūtų galėjusi išsipirkti, nes tikrai neturėjo pinigų... Beje, apgavikė spėjo pareikšti, jog kaimynei (tai pačiai M. Liuižienei) esą jau iškeitusi 3 000 litų... Nepaisant to, O. Kavolynienė, žiūrėdama viešniai tiesiai į akis, pasakė, jog ši - labai įtartina, panaši į čigonę. Pastaroji atsakiusi nesanti čigonė - tiktai tamsaus gymio... Paklausinėjusi, ar viena gyvenanti, ir supratusi, jog nieko nepeš, apgavikė ilgiau neužsibuvo. Išeidama šeimininkei palinkėjo geros sveikatos, o ši jai - geros kelionės. Vėliau Ona pasijuto nepatogiai, kai sužinojo, jog ta pati apgavikė iš kaimynės Marijonos pagrobė tiek pinigų...
Pinklės
Jau aišku, jog nusikaltėliai veikė gana apdairiai. Kai lengvo grobio beieškanti moteris, užėjusi į pasirinktą sodybą, čia rasdavo ne vien garbaus amžiaus, bet ir jaunesnių žmonių, imdavo siūlyti pirkti tai skarelių, tai užtiesalų. Išgirdusi, jog prekės nereikalingos arba žmonės neturintys pinigų, nusikaltėlė ramiausiai atsisveikindavo ir išeidavo...
Punios seniūnijos seniūnas Gintautas Laukaitis tvirtino, jog kaimo žmonės tikrai nėra tamsūs ir puikiai žino, kokiais būdais sukčiai gali juos apgauti, tačiau ne visiems pavyksta išvengti pinklių. Beje, kaip rodo paskutiniai įvykiai, kartais jie vos ne jėga priverčiami atiduoti savo pinigus... Be to, seniūnas dar kartą primena, jog nereikia tikėti nepažįstamais žmonėmis ir jų pasiūlymais. Paprastai kaimo gyventojus lanko tik jiems gerai pažįstami seniūnijos, socialiniai darbuotojai. Ir kol kas jie tikrai nekeičia litų į eurus, nedalina nei kompensacijų už šilumą, nei kokių nors pašalpų. Taigi reikia visiems būti ypač budriems ir atidiems, na, o vaikams ir giminaičiams reikėtų dar kartą pasirūpinti savo garbaus amžiaus artimųjų, gyvenančių kaime, nuošaliose sodybose, saugumu.
Alytaus rajono PK dėl šio nusikaltimo jau pradėjo ikiteisminį tyrimą. Iki vakar ryto įtariamoji dar nebuvo išaiškinta. Kriminalistai pripažįsta, jog tokias nusikaltėles ir jų bendrininkus surasti nėra paprasta, nes darydami nusikaltimą, jie gerokai pakeičia savo išvaizdą ir moka mėtyti pėdas. Pareigūnai neatmeta, jog nusikaltėliai galėjo atvykti iš kito rajono. Beje, ne taip seniai viena tokia Alytuje siautusi aferistė - 53 metų Kėdainių rajono gyventoja Palmira Pilipavičiūtė - buvo sulaikyta ir nuteista 40 parų arešto.
