Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- O Viešpatie, kiek man, dukrai Linai ir anūkėliui, Linutės sūneliui, teko nuo jo iškentėti, kiek ašarų visi praliejome, - sunkiai tramdydama emocijas "Akistatos" žurnalistei ėmė pasakoti Panevėžio rajone, Velžyje, gyvenanti Antanina Daubarienė. - Ypač sunkūs buvo paskutinieji keleri metai, kai žentas Rimgaudas ypač artimai susibičiuliavo su alkoholiu, ir kuo toliau, tuo įžūliau ėmė visus iš eilės šokdinti... Dukra Lina net namo bijodavo sugrįžti, nes žinodavo, kad vėl bus apšaukta, iškoneveikta, primušta, prigąsdinta... Sunku papasakoti, kaip turėjo jaustis artimieji, iš šito girtuoklio lūpų nesyk išgirdę grasinimus, jog tuoj tuoj trobesiai pavirs pelenų ir griuvėsių krūva, o visa šeima atguls į karstus... Jis vis pabrėždavo - bus ne vienas, o keli karstai... Užsimindavo išžudysiąs šeimą ir nusižudysiąs pats...
Kad ir kokiais baisiais ketinimais svaidėsi galutinai prasigėręs vakarykštis vietos kaimo kapelos vadovas Rimgaudas Daubaras (41 m., beje, per sutuoktuves su Lina Daubaraite pasiėmęs žmonos pavardę), nei į savo gryčią žentą kadaise priėmusi uošvė Antanina Daubarienė, nei Rimgaudo žmona Lina nieko negalėjo padaryti (kaip žinia, į šeimyninius konfliktus policijos pareigūnai kištis nelinkę). Moterys tylomis nuleisdavo Rimgaudo grasinimus ir vylėsi, jog šis dar turįs kažkiek proto - taip baisiai, kaip nuolat žada, nepasielgs... Deja...
Pistoletas užsikirto
Buvo šiųmečio kovo mėnesio paskutiniosios dienos vėlus vakaras. Kelias savaites kažkur valkatavęs bei ištisai maukęs alkoholį ir staiga sumanęs grįžti į namus, pas žmoną ir nepilnametį sūnų, Rimgaudas Daubaras (beje, išsiblaivęs!) plačiai atlapojo uošvės namo duris. Į gryčią bastūnas įėjo su pistoletu rankose... Šiuo įrankiu nešinas Rimgaudas vėliau teisinsis siekęs vienintelio dalyko: susitaikyti su žmona, ramiai apie viską pasikalbėti! Kadangi tuo metu nepilnametis Rimgaudo sūnus dar nemiegojo, tėvas šį ėmė skubinti greičiau praustis ir gulti į lovą... Įsitikinęs, kad sūnus jau užmigo, Rimgaudas tyliai įsėlino į miegamąjį, kur jau ruošėsi snausti žmona Lina...
- Aš jau pakeliui į namus svarsčiau, kaip pasielgti, - Panevėžio apygardos teisme prisiminimais dalijosi teisiamasis. - Buvo kilusi mintis nusižudyti, todėl iš garažo ir pasiėmiau pistoletą. O kai pabandžiau su žmona atvirai pasikalbėti, ji nusisuko... Paliepė uždaryti kambario duris ir dingti iš akių... Tada aš ir prasitariau tuojau pat išeisiąs iš gyvenimo, be to, ir ją, savo žmoną, kartu pasiimsiąs...
Rimgaudas Daubaras sakėsi sugriebęs žmonai Linai už rankos ir prie veido prikišęs pistoletą... Lina tąsyk ėmusi klykti ir šokusi iš lovos. Kai į kambarį įbėgo uošvė, Linos motina, Rimantas su šia susigrūmęs. Tuo metu Lina išbėgusi pro duris ir užsirakinusi kitame kambaryje...
- Kadangi uošvė iš manęs bandė atimt pistoletą, netyčia jai sudaviau per galvą, - toliau dėstė teisiamasis. - O į Liną tada tikrai nešoviau. Ginklo nuleistukas galėjo atsitiktinai nusilenkti, kai, keldamasi iš lovos, žmona ant mano rankų užmetė antklodę...
Tik per stebuklą žūties išvengusi Lina Daubarienė apie to košmariško vakaro įvykius teisme papasakojo visai kitaip. Anot jos, tris mėnesius be perstojo girtavęs ir pagaliau sugrįžęs namo vyras pareiškė norįs pasikalbėti. Tačiau apie jokį susitaikymą jis esą net neužsiminė - tik prašvokštė pasitrauksiąs iš gyvenimo, be to, ne vienas - kartu su Lina. Iškart po šių grasinimų moteris sakė išgirdusi duslų trakštelėjimą ir pajutusi, kad į jos kaklą vyras įrėmė pistoleto vamzdį. Linos tvirtinimu, stipriai sugriebęs už vienos rankos, Rimgaudas keliskart spragtelėjo gaiduką, bet šūvio nėsyk nepasigirdo. Ir tik po šių nesėkmingų bandymų Linai pavyko išsinerti iš pamišėlio rankų bei suspėti užsirakinti kitame kambaryje, pas sūnų... Visa laimė, kad Linos motina, rizikuodama savo gyvybe, ginkluotą žentą drąsiai puolė ir paskutinę akimirką iš jo rankų pistoletą išlupo... Motinos klyksmo pažadintas sūnus tučtuojau iškvietė policiją, ir siautėjantis pamišėlis netrukus atsidūrė rajono PK areštinėje.
"Pavedė ginklai"?
Teisme Lina Daubarienė patvirtino, jog nuo alkoholio priklausomas vyras ją nuolat be jokio pagrindo apkaltindavo neištikimybe, prigalvodavo visokių nesąmonių. Nors teisiamasis teismo posėdyje prisiekinėjo žmonos nušauti neketinęs, esą tik norėjęs pagąsdinti, Lina Daubarienė sakė niekada tuo nepatikėsianti. Moteris dėkojo likimui, jog tą lemtingąją akimirką ginklas užsikirto, ir banditiškas vyro išpuolis liko neįgyvendintas.
Beje, kad Rimgaudas Daubaras buvo rimtai nusiteikęs pasiųsti žmoną į anapilį, tačiau "pavedė ginklas", teisme patvirtino ir specialistas Algirdas Kuprys. Jo žodžiais, pistoletas "Colt Pocket" turi du saugiklius: įprastinį (rėmo) ir rankenos (šūvis įmanomas tik stipriau ją suspaudus). Todėl užmetus ant ginklo antklodę nuleistukas, anot specialisto, savaime negalėjo nusilenkti. Kita vertus, anot A. Kairio, iškart po įvykio minėtas ginklas buvo rastas atitrauktu užraktu, vadinasi, galima tvirtinti, jog ginklą bandyta užvesti antruoju bandymu, tai yra siekta pakartoti neįvykusį šūvį. Tačiau pistoleto nebuvo galima užtaisyti, nes iš vamzdžio nebuvo pašalintas užstrigęs šovinys.
Taigi išvada vienintelė: Rimgaudas šovė į žmoną, bet ginklas netikėtai užsikirto, ir klaikus sumanymas liko neįgyvendintas.
R. Daubaras buvo teisiamas ir už pasikėsinimą nužudyti, ir už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą. Beje, vyriškis teisme paaiškino, esą pistoletą "Colt Pocket" su trimis šoviniais maždaug prieš dešimt metų buvo gavęs dovanų iš vieno ukmergiškio ir visą šį laiką ginklą laikė garaže. Teisiamasis prisipažino leidimo ginklui neturėjęs ir niekada nesiekęs jo įsigyti. Apie namuose laikomą pavojingą įrankį namiškiai (žmona, uošvė, nepilnametis sūnus) esą net nenutuokė.
Anksčiau teisiamųjų suole nesėdėjusį Rimgaudą Daubarą Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija pripažino kaltu dėl kelių nusikaltimų (pasikėsinimo nužudyti bei neteisėto šaunamojo ginklo laikymo) ir nuteisė galutine šešerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vyrą "suėdė" alkoholis?
- Taip, taip, teisme Rimgaudas suokė lyg lakštingala, - prisiminė Antanina Daubarienė. - Prašė dovanoti, prisiekinėjo, kad nustos gerti, daugiau niekada taip nekvailios... Gana tų pažadų - kiek kartų jau buvo atleista, dovanota! Prisikentėjome iki soties. Dukra su juo išsiskyrė tą pačią dieną, kai tik Rimgaudui paskelbė teismo nuosprendį. Tik tada Linutė lengviau atsikvėpė... Daugiau nenorime jo nei matyti, nei girdėti...
Pasak A. Daubarienės, aštuoniolika metų žentas gyveno lyg karalius - buvo viskuo aprūpintas, pamaitintas, apskalbtas, aptvarkytas. Uždirbdavo kelis šimtus - gerai, neuždirbdavo - niekas dėl to priekaištų nereiškė. Rimgaudas esą ir toliau būtų vartęsis lyg inkstas taukuose, jei ne vis didėjęs potraukis alkoholiui. Jauną, stiprų vyrą svaigalai per trumpą laiką pakeitė‚ "suėdė" - Rimgaudas tapo piktas, nervingas, neprognozuojamas... Galiausiai - buvusios uošvės A. Daubarienės įsitikinimu, už tai galima "dėkoti" tik alkoholiui - atsidūrė kalėjime...
