Irena ZUBRICKIENĖ
Tarpučių kaime (Marijampolės sav.) gyvenantis pensininkas Antanas Martinaitis (69 m.), paprastai mėgstantis būti gamtoje ir grožėtis joje besikaitaliojančia spalvų gama, pastarąsias savaites keiksnoja drėgnoką ir nuolat vėstantį orą. Tokios nuotaikų kaitos priežastis - artrozė. Ši sąnarių ir stuburo liga, kuria serga apie 10 procentų visų gyventojų (dažniau - vyresnio amžiaus moterys), permainingų orų sezonu pastebimai paaštrėja. Antano teigimu, artrozė kiekvieną dieną, kiekvieną minutę primena apie save, todėl "nepamesti proto įmanoma tik su šia liga susidraugavus".
Ligą nustatė ne iš karto
Daugiausia prekyboje ir ligoninės ūkyje dirbęs Antanas pirmuosius ligos simptomus pradėjo jausti bene prieš penkerius metus. Iš pradžių nugaros ir juosmens bei kojos skausmai apimdavo sunkiau fiziškai padirbėjus, todėl Antanas manydavo, kad tiesiog pervargdavo, persitempdavo. Vėliau tie patys skausmai lydėdavo vis dažniau. Sunku būdavo laipioti laiptais (ypač žemyn), nueiti ilgesnius atstumus, rytais būdavo nelengva išlipti iš lovos, nes, rodės, kiekvienas judesys buvo atliekamas "pro sukąstus dantis". Aukštas, tvirto kūno sudėjimo Antanas būdavo priverstas vaikščioti šlubčiodamas. Šeimos gydytojas Antanui aiškindavo, kad jį kamuojantis radikulitas, ir dažniausiai rekomenduodavo tik skausmą malšinančius vaistus. Tačiau skausmai nepraeidavo. Ligoniui buvo rekomenduotas gydymas ir poilsis sanatorijoje. Čia viena vidutinio personalo medikė, echoskopu tyrinėdama Antano vidaus organus, lyg tarp kitko vyrui užsiminė pastebėjusi, kad nyksta jo kaulų sąnariai, ypač - klubo. Įvardijo ir ligą - artrozė. Antanas sakė tuokart pirmą kartą išgirdęs apie tokią ligą, nors jau keliasdešimt kartų buvo varstęs savo apylinkės gydytojo kabineto duris. Netrukus šią diagnozę Antanui patvirtino ir gydytoja rentgenologė. Medikė parodė ligoniui atliktą klubo sąnario rentgeno nuotrauką ir paaiškino, kad jis labai stipriai pažeistas - susidėvėjęs, atgyvenęs. Anot Antano, baigęs savo "kadenciją".
Niekas nepatarė įsirašyti į eilę
Antanas buvo gydomas paskirtais medikamentais. Gydytoja patarė tausoti klubo sąnarį - judant vengti nepatogių padėčių, vaikštant pasiremti lazdele. Užsiminė ir apie kūno svorį, nes kuo mažesnis žmogaus svoris, tuo mažiau sąnariai "apkrauti". Antanui buvo rekomenduota kasdieninė 20-30 minučių mankšta ir paaiškinta, kad pratimai pagerina kraujo apytaką, apsaugo sąnarius nuo sustingimo, o raumenis - nuo sunykimo. Uoliai vykdydamas gydytojų nurodymus, Antanas saujomis rydavo paskirtus vaistus, kuriuos nuolat kaitaliodavo, kol aptikdavo labiausiai tuo metu atitinkančius.
- Gydytojai, skirdami man vaistus nuo skausmo, nuolat primindavo, kad šie vaistai gali pakenkti skrandžiui, inkstams, kraujodarai, tačiau nė vienas iš jų nė puse žodžio neužsiminė, kad manęs laukia sąnario operacija, dėl kurios reikia kreiptis iš anksto, nes būna didelės eilės, - su nuoskauda prisimena Antanas. - Tik tada, kai jau visiškai nepajudėjau ir tapau skausmo įkaitu, ta pati gydytoja rentgenologė manęs vėl lyg tarp kitko klustelėjo, kada gi man ateisianti eilė operuotis. Net akis išsproginau - apie kokią operaciją ir kokią eilę kalbama?!
Antano teigimu, artroze sergančiam žmogui palengvėtų, jeigu gydantis gydytojas jį laiku nukreiptų pas traumatologą, kuris, įvertinęs situaciją, perduoda ligonio duomenis respublikinei Sąnarių endoprotezų skirstymo komisijai Vilniuje.
- Kai mano duomenys buvo išsiųsti, gavau oficialų tos komisijos medikų pranešimą, kad mano problemą spręs - pažeistą sąnarį pakeis sąnario protezu, kai tik ateis mano eilė, - sakė Antanas. - Tos eilės, kad man nemokamai būtų atlikta klubo sąnario protezavimo operacija, laukiau dvejus metus. Tai buvo pačios didžiausios kančios metai - dėl visiškai pažeisto klubo sąnario jau negalėjau ramiai nei sėdėti, nei stovėti, nei gulėti. (Jeigu pacientas už operaciją ir sąnario protezą moka pats, operacija atliekama tuoj pat. Ji kainuoja apie 5 000 litų. - I. Z.) Dabar, rodos, kiekvienam žmogui pasakyčiau: jeigu grybauti nebegali, visur skauda, kai lankstaisi, tai tau artrozė ir reikės operacijos, todėl iš anksto įsirašyk į eilę operuotis!
"Per operaciją tai buvo smagu!"
Sąnario protezavimo operacija - kraštutinė priemonė ligonio kančioms sumažinti. Antanas buvo pasiųstas operuotis į Kauno medicinos universiteto klinikų Ortopedinę kliniką. Pati operacija truko apie tris valandas. Antano teigimu, per operaciją jam buvo netgi smagu - esą toks pulkas simpatiškų medikių vienu metu juo rūpinosi pirmą kartą gyvenime. Operuojamas ligonis galėjo su jomis bendrauti, nes buvo sąmoningas - tik atlikta vadinamoji vietinė narkozė.
Sunkesnis Antanui buvo pooperacinis laikotarpis, mat ir vyro širdis - ne iš stipriausiųjų. Ligonis per operaciją buvo netekęs daug kraujo, palatoje pradėjo vėsti galūnės, apėmė silpnumas, temo akyse, kol pradėjo dingti vaizdas. Antanas buvo netekęs sąmonės, tačiau netrukus atgaivintas. Vėliau vyrą dar kelias paras kankino aukšta temperatūra. Prisiminęs tuometinę blogą savijautą Antanas net purtosi - jam tada atrodę, kad esąs mirtinas ligonis.
Skausmas sumažėjo, bet liga neišėjo
Po operacijos vos savaitę praleidęs klinikose Antanas buvo pasiųstas toliau gydytis į sanatoriją. Čia ligonis iškart buvo raginamas savarankiškai vaikščioti, tik tai padaryti be ramentų ar medikų pagalbos jam nesisekdavo. Medikamentai, purvo vonios, povandeniniai ir tradicinis kūno masažai leido Antanui greitai atgauti viltį, kad vėl įmanomas gyvenimas be kasdieninio geliančio skausmo.
- Sanatorijoje šokti dar negalėjau, tačiau iškart supratau, kokį stebuklą padarė tas nerūdijančio plieno svetimkūnis, įkurdintas manyje per operaciją, - džiaugėsi šmaikštumo nestokojantis Antanas. - Man tarsi atsivėrė langas į dar neregėtą šviesą, nes skausmas visus langus jau buvo užtemdęs.
Nuo Antanui atliktos klubo sąnario operacijos praėjo metai. Per tą laiką nebuvo nė vienos dienos, kad vyras gailėtųsi ryžęsis operacijai: klubo skausmai išties sumažėję. Tačiau dabar vyrui tenka pratintis kaskart prie naujų sąlygų: neįmanoma atsiklaupti, sunku pritūpti, nelengva ir pasilenkus. Visus darbus, kuriuos jis įstengia atlikti savo namų aplinkoje, Antanas dirba stovėdamas ir "pasidiriguodamas" lazdele, kuri tapusi nuolatine jo palydove. Vyras vėl pajėgus savarankiškai susiruošti į kokią nors ilgesnę kelionę. Buvusią klubo sąnario operaciją vyrui primena šaltas ir drėgnas oras, taip pat - sąnarius, anot medikų, drėkinantys ir sutepantys nepigūs maisto papildai, vitaminai, mikroelementai, be kurių reklamos nepraeina nė vienas vakaras žiūrint televizijos programas. Anot Antano, tie medikamentai jam padeda tik tada, kai turi galimybę juos vartoti kaip kasdieninį maistą. Sunkiausia Antanui, kad artrozė jo kūne, anot paties, "įsikrausčiusi" ir į kitus sąnarius. Dabar vis labiau aštrėja abiejų kelių ir kito klubo sąnarių skausmai. Antanas jau susitaikęs su mintimi, kad jo laukia naujos panašios operacijos - patirties įgavęs vyras dėl jų jau "stovi eilėje".
Sąnarius reikia tausoti
Artrozę ir kitas sąnarių ligas gydantys medikai teigia, kad jomis dažniausiai suserga 40 metų perkopę asmenys. Dažniau - antsvorio kamuojami žmonės, taip pat turintieji paveldėtą polinkį. Artroze gali susirgti asmenys, kuriems susilpnėjusi skydliaukės ir lytinių liaukų funkcija. Liga dažniau prasideda tuose sąnariuose, kuriems tenka didelis fizinis krūvis, kurie dažnai traumuojami, yra pakitę dėl ligos ar įgimtų defektų. Anot medikų, dėl minėtų priežasčių sutrinka sąnario kremzlės mityba, dėl to kremzlė tampa mažai elastinga, supleišėja. Judant visa tai kelia didelį skausmą.
Artroze sergantiems ar po atliktos sąnario operacijos besigydantiems pacientams medikai pataria mažinti antsvorį, aktyviai judėti - mankštas derinti su vaikščiojimu, plaukimu, irklavimu, tačiau nepervargti, staiga nepadidinti krūvio. Rekomenduotina daugiau vaikščioti ne kietu šaligatviu, o minkšta pieva, miško taku. Einant patartina trumpinti žingsnį, nes ilgi žingsniai tik labiau apkrauna sąnarį. Artroze sergantiems ligoniams geriau vaikščioti apsiavus patogia avalyne su minkštais ir elastingais padais. Labai netinka avalynė su aukštais kulniukais. Sąnarių ligomis dar nesergantiems asmenims, norintiems artrozės išvengti, privalu paisyti patarimų dirbant - reikia nesikūprinti, neįsitempti. Ligoniams medikai rekomenduoja patiems pasidaryti šilumos ir šalčio procedūras. Šiluma padės atpalaiduoti raumenis ir sumažins skausmą. Tinka karšti drėgni kompresai ant skaudančio sąnario, lengva mankšta gulint šiltoje vonioje. Kai užeina ūmus stipraus skausmo priepuolis, labiau tiks šaltis - šalti kompresai, ledo pūslė. Svarbiausia, anot medikų, kiekvienam tausoti savo sąnarius, kai dar nesergama.
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- A. Martinaitis juokauja, kad artrozė - baugiai skambanti ir labai kamuojanti liga, bet ją "sutramdo" kasdienine palydove tapusi lazdelė
