Violeta V. iš Prienų rašo, jog dvejus metus trukusi draugystė su gerai pažįstamu vaikinu pagaliau baigėsi bendru sutarimu - sužadėtuvėmis. Deja, iki vestuvių likus tiktai dviem savaitėms, būsimojo jaunikio tėvai įkalbėjo sūnų santuokos nesudaryti (su jais laiško autorės santykiai niekad nebuvo geri). Toks netikėtas draugo sprendimas merginai ir jos tėvams atnešė ne tik moralinių, bet ir materialinių nuostolių (būsimoms vestuvėms jie jau buvo spėję išleisti daug lėšų). Laiško autorė domisi, ar galėtų kokiu nors būdu išsireikalauti iš buvusio draugo atlyginti patirtus nuostolius?
Jeigu santuoka nesudaroma, abi viešo susitarimo tuoktis (viešu susitarimu tuoktis laikomas paduotas nustatytos formos prašymas civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuoką) šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos grąžinti viską, ką viena yra gavusi iš kitos kaip dovaną ryšium su būsima santuoka, išskyrus atvejus, kai dovanos vertė neviršija 1 000 litų ir kai šalis, gavusi dovaną, mirė iki santuokos įregistravimo, ir santuoka nebuvo sudaryta dėl mirties. Ieškinys dėl dovanos grąžinimo gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
Susitarimo tuoktis šalis, be pakankamo pagrindo atsisakiusi sudaryti santuoką, turi atlyginti kitai šaliai nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo. Nuostolių dydį sudaro turėtos faktinės išlaidos ruošiantis vestuvėms. Jeigu viena šalis atsisakė tuoktis dėl svarbios priežasties, kuri atsirado dėl kitos šalies kaltės, tai kaltoji šalis turi atlyginti nuostolius. Reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
