Giedrė POTELIŪNAITĖ
Tik praūžusi Joninių šventė kai aplink šlaistėsi apgirtę paaugliai su buteliais rankose, privertė dar kartą pamąstyti, kodėl jauni žmonės linksmintis moka tik gerokai išgėrę ir nebesugeba atsipalaiduoti nesisvaigindami. Daugeliui jų ne tik švenčių metu reikia prisigerti tam, jog jaustųsi smagūs ir linksmi. Paauglių laisvalaikyje vis daugiau vietos užima alkoholis, narkotikai, kurie sukelia smurto ir agresijos antplūdį. O pastarieji dažnai pridaro daug bėdos net tik patiems paaugliams, bet ir niekuo dėtiems žmonėms. Vis jaunesnio amžiaus žmonės atsiduria blaivyklose ir ligoninėse apsinuodiję alkoholiu. Imdami pavyzdį iš girtaujančių tėvų, kuriems labiau negu vaikai rūpi stiklelis, nepilnamečiai laiką leidžia svaigindamiesi ir ieškodami "nuotykių".
"Mūsų kaime turbūt nei viena šventė neapseina be girtų siautėjančių paauglių sukeltų muštynių ar išdaužytų langų," - pasakojo Ukmergės rajono, Žemaitkiemio kaimo gyventojas Stasys J. "Kai tik rengiami šokiai, kaimo gyventojai su nerimu laukia vakaro, nes žino, kad ramybės tikrai nebus, o išeiti kur nors sutemus išvis nesaugu. Aplink šlitinėja gaujos apgirtusio jaunimėlio, kurie tik ir taikosi įsivelti į konfliktą ir sukelti muštynes. Nesuprantu, negi jie kitaip pasilinksminti nebemoka?"
Etatinis "siautėtojas" šešiolikmetis Mindaugas P. iš Pasvalio alkoholiu piktnaudžiauja ne tik švenčių metu. Vaikinas mėgsta išgerti ir šiokiadienių vakarais. "Jūs patys pagalvokit, ką tokiame kaime veikti? Vasarą vakarai ilgi, susitinkame su draugais, nuvažiuojame prie ežero, o ten visada nusivežame alaus ar ko stipresnio. Taip daug smagiau bendrauti ir laikas "turiningiau" praeina ir prisiminimai linksmesni lieka".
Mindaugo tėvas nuolat girtauja jau keletą metų. Keletą kartų yra sėdėjęs kalėjime, kartą girtas buvo smarkiai sumuštas, o pernai metais girtas važiuodamas dviračiu smarkiai krito ir susižalojo, todėl dabar yra pirmos grupės invalidas, tačiau ši skaudi pamoka Mindaugui nė motais. "Tai kai geri juk negalvoji kas blogo gali nutikti. Geri nes linksma ir viskas," - sako jis.
Ne tik kaimo jaunimas džiaugsmo ieško svaigaluose. Dvidešimtmetė Gintarė T. Iš Kauno sakosi neįsivaizduojanti vakaro be draugų kompanijos ir poros tablečių narkotikų, populiariai jaunimo tarpe vadinamų "ratais". "Iš tiesų mano gyvenimo tempas yra gana įtemptas. Iš ryto paskaitos, nuo pietų dirbu biure, todėl vakare privalau atipalaiduoti, o tai geriausiai išeina pavartojus narkotikų", - sako Gintarė. Merginai savaitgalis prasideda jau trečiadienį - grįžusi iš darbo ji keletą valandų pamiega, vakare kokiame bare susitinka su draugais, išgeria porą taurių vyno ir traukia į kurį nors iš miesto klubų. Ten pavartojus narkotikų šėlsta iki ryto ir tiesiai iš klubo traukia į paskaitas. Ir taip iki pirmadienio. "Nemanau, kad darau kažką ne taip. Niekam nemaišau, nesimušu, žmonių nepuldinėju ir iš butų vogti neinu. Man patinka taip gyventi, juolab, kad taip gyvena dauguma mano draugų. Kaip kas moka, tas taip atsipalaiduoja. Gal kai man bus 40 metų, vakarus leisiu namie su knyga, o dabar pats laikas gyventi taip, kaip noriu," - sako Gintarė.
Kita mergina, Jolanta V. iš Birštono, į Kauną atvažiavo mokytis prieš 2 metus. Mergina mokėsi puikiai, su pagyrimu baigė mokyklą ir įstojo į Kauno medicinos universitetą. Iš pradžių studijos universitete taip pat sekėsi labai gerai, tačiau po truputį Jolanta pajuto, kad gyvena tik mokslais ir sėdėjimas prie knygų atneša tik gerus rezultatus, o štai turiningai praleistu laiku pasigirti negalėjo. Juolab, kad susirado nemažai draugų, kurie laisvą nuo mokslų laiką leido baruose ar tiesiog miesto skveruose su buteliu rankoje. "Tėvai nekontroliavo, tapau atsakinga už save, niekam nereikėjo atsiskaitinėti. Pasijutau suaugusia ir labai protinga. Pati nepajutau, kaip vis dažniau ėmiau praleidinėti paskaitas, nes plyštančia iš skausmo galva po vakarykščių išgertuvių buvo neįmanoma susikaupti ir išsėdėti auditorijoje, ar idėmiai klausyti dėstytojo ir konspektuoti paskaitos medžiagą. Rytais norėjau kuo greičiau išgerti sidro, kad bent kiek prašviesėtų akyse ir nustotų krėsti drebulys, nes sunkiai bepajėgdavau išlipti iš lovos. Visą dieną iki vakaro slampinėdavau apkvaitusi, kol vakare vėl susitikdavau su draugų kompanija ir viskas prasidėdavo iš naujo", - pasakojo Jolanta.
Pasimokiusi pusantrų metų už nepažangumą ir paskaitų praleidinėjimą Jolanta buvo pašalinta iš universiteto studentų sąrašų ir galėjo nevaržoma girtauti. Tėvams mergina vis dar sakėsi besimokanti, tačiau dienas laisdavo ne paskaitose, o gerdama. Jeigu ne buto, kurį nuomojosi mergina šeimininkė, kuri pranešė Jolantos tėvams, kas vyksta iš tikrųjų, nežinia kuo viskas buvo pasibaigę. "Kai eilinį kartą grįzau namo vidury nakties namo visiškai girta ir dar nubrozdintu veidu, nes parkritau ant laiptų, šeimininkė paskambino tėvams ir liepė jiems mane pasiimti namo ir prižiūrėti. Tėvai atvažiavo jau kitą rytą ir išsivežė mane atgal į Birštoną".
Mergina buvo įtraukta į alkoholikų įskaitą, jai paskirtas gydymas. Per pusė metų Jolanta atsikratė žalongo įpročio ir visiškai nustojo vartoti alkoholį. "Žinau, kad visiems jauniems žmonėms atrodo, kad nieko blogo yra laiką laisti prie butelio draugų kompanijoje, tačiau jie net neįtaria, koks klastingas yra šis įprotis ir kaip jis gali sugadinti gyvenimą. Dabar visada turiu save kontroliuoti, nes viena šampano taurė gali mane vėl nugramzdinti į tą dugną, kuriame buvau atsidūrusi per pusantrų metų," - sakė Jolanta.
Vieno Vilniaus universiteto bendrabučių budinčioji Ramunė K. sakė per beveik 10 metų savo darbo stažo, prisižiūrėjusi įvairiausių "cirkų", kurių prikrečia įsismaginęs jaunimas. "Visada galvojau, kad prisigėrę nesąmones daro visokie bemoksliai ar kokias 9 klases baigę profesinių mokyklų auklėtiniai, bet kad aukštosios mokyklos studentai nejaučia saiko gerdami, neįtariau, kol nepradėjau čia dirbti," - sakė Ramunė. Moteriai ne kartą teko ir girtaujančius studentus tildyti ir besimušančius tramdyti. Net padegtas palanges ar tuoletus gesinti, bei išsiblaivyti nebegalintiems studentams greitąsias kviesti. "Yra tokių, kurie sugeba neblogai mokytis net šitaip "baliavodami", o yra tokių, kurie tik atvažiavę studijuoti, po kelių mėnesių jau išmetami iš universiteto dėl besaikio lėbavimo ir paskaitų nelankymo. Baisu žiūrėti kaip jokio kito laisvalaikio praleidimo būdo jie nesuranda. Dauguma turbūt suauga ir ateina į protą, bet yra ir tokių, kuriuos protas apleidžia visiems laikams".
