Daiva NORKIENĖ
Skambutis iš Vilniaus Pediatrijos klinikos Onkohematologinio skyriaus buvo netikėtas. Žiniasklaidai paviešinus, kaip sunkiai kraujo vėžiu sergančių vaikų operacijoms užsienyje skiriami pinigai, viskas pasikeitė. Išvažiavo į Lenkiją dėl kaulų čiulpų persodinimo mūsų herojus Artūras Velička, sostinės klinikoje intensyviai įrenginėjamas specialus skyrius, kad tokios operacijas būtų galima daryti Lietuvoje. Viena labdaringa vokiečių organizacija padėjo suremontuoti kelias onkohematologinio skyriaus palatas, įrengti šiuolaikiškus dušus ir tualetus. Su labdaringa misija lankėsi čia ir garbingos ponios N. Vagnorienė, G. Landsbergienė ir A. Adamkienė...
Todėl išgirdę, jog skambina iš onkohematologinio, susirūpinome: nejau mažieji ligoniai pamiršti vėl? Klydome.
Mūsų Elžbieta
Vaikai, apie kuriuos esame rašę, tampa "mūsų" vaikais. Jų likimai sujaudina ne tik redakcijos darbuotojus, bet ir skaitytoją. Ir - neslėpsiu - kiekvienam labai norisi, kad vaikeliui, kuriam bent kuo esame padėję, pasisektų. Kai į Lenkiją operuotis po ilgo laukimo ir kančių išvažiavo Artūras Velička, "Akistata" reguliariai skambindavosi su jo artimaisiais: kaip jis? Ar sveiksta? Juk Artūro likimu susirūpino tūkstančiai žmonių. Prieš berniukui išvykstant operuotis, Onkohematologinio skyriaus pacientų mamytės rinko "lauknešėlį". Pasiėmusios "Akistatos" laikraštį su Artūro nuotrauka ir publikacija, ėjo per ligoninę ir prašė aukoti pinigų. Prašė ne iš gydytojų ar personalo, o iš tokių pat likimo bičiulių - su sergančiais vaikais ligoninėje gulinčių mamų, tėčių. Žmonės davė kiek kas galėjo: kas dešimt litų, kas dvidešimt, o kas šimtą. Per dieną Artūro mamos kelionei į Lenkiją (ir pragyvenimui) buvo surinkti šeši šimtai litų. O mūsų laikraštyje paskelbus sąskaitą, gailestingi žmonės suaukojo dar kelis tūkstančius. Tuomet aukojo lėšas ir redakcijos darbuotojai.
Dabar savo skaitytojams galime pranešti džiugią žinią: nors valdininkai ir vėlokai skyrė paauglio operacijai pinigus, "mūsų" Artūras buvo sėkmingai operuotas. Tiesa, dėl kilusių pooperacinių komplikacijų (į organizmą patekusios infekcijos) jam teko kelis mėnesius užsibūti Lenkijos Vroclavo miesto klinikoje (jis ir šiandieną tebėra ten). Tačiau berniukas sparčiai sveiksta, persodinti kaulų čiulpai prigijo, ir vis gerėjantys kraujo tyrimai medikams teikia didelių vilčių.
Šiandien "Akistatos" skaitytojų laukia dar vienas gailestingumo egzaminas - reikia padėti kitai herojei, šešerių metukų vilnietei Elžbietai. Kadangi apie šią mergytę jau esame rašę, ji taip pat yra "mūsų Elžbieta".
Agresyvi ligos forma
Elžbieta Jarmolovičiūtė serga ūmia mieloblastine izoliuota leukemija. Tai labai pavojinga kraujo vėžio forma, sunkesnė už A. Veličkos limfoblastinę leukemiją. Pasak specialistų, mirtis pasiima labai daugelį tokia pat kaip Elžbietos liga sergančių vaikų. Ir pirmasis ligos recidyvas (atkrytis) dažniausiai yra mirtinas.
Elžbieta susirgo pernai liepos šeštąją, per pačias Mindaugo karūnavimo šventes. Mergaitės mama liūdnai šypsodamasi tvirtina: "Šiemet vasarą visa šalis šventė, kėlė vėliavas, "šventėme" ir mes - vienturtės dukrelės ligos metines". Dėl dukters Elvyra Jarmolovičienė metė darbą, "apsigyveno" ligoninėje, ir "serga" drauge. Kai pasiteiravome apie mažylės sveikatos būklę, mama kalbėjo: "Mums atliko skausmingus tyrimus, mus maitino per zondą, mūsų kraujas nusilpęs"...
Mažylės Elžbietos labai stiprus organizmas, sveika širdutė, tad ne pagal metus protinga mergytė iš visų jėgų kabinasi į gyvenimą. Kai gydytojai atlieka kokią nors labai skausmingą procedūrą, Elžbieta suaugusio žmogaus intonacija dėkoja: "Daktare, ačiū, kad jūs mane gydote!" Kartais kelioms paroms ar savaitėms mergaitė "pririšama" prie patalo - prijungiamos lašelinės su blogas ląsteles sunaikinančia chemija, plaunamas organizmas. Vieną kartą per tokią ilgą ir varginančią procedūrą Elžbieta tylutėliai gulėjo, gulėjo, jos mama susirūpino, kad nuo tų medikamentų jos vaikui visai blogai, ir staiga mergytė sumirksėjo savo didelėmis išraiškingomis akimis ir pareiškė:
- Žinai, mama, kai mane "atriš" nuo tos lovos, eisiu pas kavalierius!
Ir pergyvenimuose paskendusiai šešiametės gimdytojai pasidarė linksmiau. Elvyra įsitikinusi, jog mažoji panelė tokiu sąmoju ją norėjo paguosti. O kitą kartą ligoniukė pademonstravo dar didesnį gailestingumą ir supratimą. Buvo taip. Elžbietą, kuriai dėl silpnos sveikatos ir skausmų, triko nervai, buvo prasta nuotaika, kažkas įskaudino. Supykusi mažytė palinkėjo: "Kad jūs visi taip kaip aš susirgtumėt! Tada žinosite!" "Ką tu, Elžbieta, juk susirgus labai labai skaudės. Ar tu tikrai nori, kad ir kiti taip kaip tu kankintųsi?" Ir vaikas akimirksniu susimąstė. Pagaliau pratarė: "Ne, mamyte, aš tikrai nenoriu, kad kas nors taip kaip aš kentėtų. Tegul geriau visi kiti būna sveiki!" O kraujo vėžiu sergančių ligoniukų kančios dažnia būna tiesiog neišm,atuojamos. Neseniai vienas greitosios paglbos automobiliu iš Klaipėdos į Vilnių vežamas berniukas dejavo ir raitėsi nuo nepakeliamo stuburo skausmo. Kokia turėjo būti jo kančia, kad vaikas imtų šauktis mirties. Tačiau jis lydinčiai mamai kalbėjo, kad verčiau jau numirtų, negu šitaip kankintis. Elžbietos mama tvirtina, kad dievulis tą vaikelį netrukus iš tiesų pasiėmė.
Rudens pradžioje mažoji Elžbieta dar lakstė savo namuose Sklaidiškėse, pradėjo lankyti paruošiamąją mokyklos klasę. Artimieji tikėjosi, jog liga pasitraukė. Tačiau tai tebuvo trumputės "atostogos". Atvykus pasitikrinti pas gydytojus, nustatyta, kad kraujyje labai daug piktybinių ląstelių, o tai reiškia, kad prasidėjo ligos recidyvas.
Gydys
Kaip jau minėjome, ūmios mieloblastinės leukemijos atveju ligos recidyvas dažniausiai būna mirtinas. Iki šiol medikai tokių ligoniukų kaip ir negydydavo, viskas būdavo paliekam savieigai. Tačiau Elžbietos išskirtinai stiprus organizmas, o skyriaus vedėjas A. Savinas, pasak ligonės mamos, pritaikė visiškai naują gydymo formulę. Ligos remisija (pagerėjimas) atėjo labai greitai. Tai teikia didelių vilčių. Elžbietos buvo išopėjusi burnos gleivinė, ji negalėjo valgyti, kosėjo krauju, vėmė. Dabar mergaitė pamažu taisosi. Kaulų čiulpų persodinimo operacija vaikui tiesiog būtina. A. Savinas "Akistatai" teigė, jog netrukus atsidarys taip ilgai lauktas kaulų čiulpų persodinimo skyrius čia pat, vaikų klinikoje. Tačiau vargu ar Elžbieta gali laukti to atidarymo. Pasak A. Savino, kuris labai džiaugiasi Lenkijoje operuoto Artūro Veličkos sveikimu, Elžbietos operacijai lėšų bus surasta.
- Jeigu gailestingi žmonės paaukotų lėšų mano pragyvenimui Lenkijoje, būčiau labai dėkinga, - sakė "Akistatai" Elžbietos mama. - Kiek žinau, Vroclavo ligoninės viešbutukas (ten gyvena su ligoniukais atvykstą artimieji) per mėnesį kainuoja 500 Vokietijos markių. O juk ir valgyti, ir kelionei reikės. Aš, su Elžbieta mėnesių mėnesius leidusi ligoninėje, turėjau dėl to palikti darbą, o mano vyras dirba pasieniečiu - saugo Lietuvos - Baltarusijos sieną. Prižadėjo aukoti jo bendradarbiai, kaimunai, giminės, draugai. Tačiau jei Lenkijoje tektų užsibūti kelis mėnesius, pinigų labai labai reikės.
Elvyra Jarmolovičienė savo vardu Vilniaus banke atsidarė sąskaitą. Pagelbėkite, kas galit!
AB "Vilniaus bankas", banko kodas 260101377, sąsk. Nr. 71107 (jeigu pinigai pervedami iš "Vilniaus banko"). Iš kitų lietuvos bankų pervedantiems: sąsk. Nr. 081623630, kortelės Nr. 4790752521271017.
