Sugyventinių turto dalybos
Laiško autorius K. J. iš Šiaulių rajono nurodo, jog jo pažįstamas vyriškis, neįregistravęs santuokos, jau daug metų gyvena su moterimi. Per tą laiką ji įsigijo nuosavybę - butą. Laiško autorius domisi, ar jam atitektų turtas (konkrečiai butas) arba jo dalis, jeigu sugyventinė numirtų arba jie pradėtų gyventi atskirai.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas paaiškino, jog kokia nors bendroji nuosavybė (bendroji jungtinė arba bendroji dalinė) šiuo atveju neatsirado. Pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei atsirasti būtų, jeigu kuris nors iš sutuoktinių susituokęs, t. y. esant įregistruotai santuokai, būtų įsigijęs nuosavybę (turtą). Bendroji dalinė nuosavybė galėtų atsirasti, jeigu sugyventiniai, įsigydami tą butą, tarpusavio susitarimu būtų nustatę kiekvienam iš jų to buto dalis. T. y. jie abu būtų buvę to buto pirkėjai. Tada atsirastų bendroji dalinė nuosavybė. Kadangi konkrečiu atveju nėra jokios bendrosios nuosavybės, laiško autoriaus pažįstamas vyriškis neturi kokių nors teisių į savo sugyventinei priklausantį butą. Civilinio kodekso 145 skyrius reglamentuoja bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, kitaip tariant, normos, reglamentuojančios partnerystę. Tačiau šis skyrius dar negalioja, nes nepriimtos teisės normos dėl partnerystės registravimo. Jeigu minėtas vyriškis nori kaip nors apsaugoti savo turtines teises (galbūt faktiškai situacija yra kita ir jie tą butą įsigijo už bendrus pinigus), tokiu atveju reikia sudaryti atitinkamą sandorį. Buto savininkė turėtų dovanoti arba kitokiu būdu perleisti atitinkamą buto dalį savo sugyventiniui. Nepavykus to padaryti geruoju, tektų bylinėtis teisme. Laiške minimo vyriškio galimybės nėra labai didelės, nes iš sugyventinės atimti nuosavybės jam nepavyktų. Jis galėtų bylinėtis tik dėl to, kaip atsiimti tą lėšų dalį, kuri buvo panaudota minėtam turtui (butui) įsigyti. Jeigu sutuoktinė numirtų, jos sugyventinis paveldėjimo teisės neturi. Nebent moteris būtų parašiusi testamentą, kuriame nurodytų turtą paliekanti sugyventiniui. Testamentu turtą galima palikti bet kam, taip pat ir sugyventiniui. Taigi mirties atveju testamentas išspręstų šią turtinę problemą, o jo neparašius vyriškis nebūtų pripažintas sugyventinės įstatyminiu įpėdiniu.
