Valstybės išperkama žemė
Iš laikraščio skaitytojos Severinos Ž., gyvenančios Telšiuose, laiško galima daryti išvadą, jog moteris nesupranta, kas tai yra valstybės išperkama žemė. Todėl plačiau atsakysime į šį klausimą.
Įstatyme numatyta daug pozicijų. Valstybės išperkama žemė - tai žemė, kurią užimta keliai, aerodromai, kariniai daliniai arba valstybės sienos apsaugai skirta žemė, o didžiausi plotai - tai asmeniniam ir valstiečių ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės, taip pat žemė, skirta mokslo ir mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, perduota valstybės specializuotiems veislininkystės, sėklininkystės ūkiams, ir visa žemė, kuri pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, taip pat žemė, kurią užima sodininkų bendrijų sodai, valstybiniai rezervatai, nacionaliniai parkai ir regioninių parkų rezervatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija, žemė, kuri iki 1995 metų birželio 1 dienos buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Dauguma savininkų sako, jog jų žemė laisva, nes nėra apstatyta. Žemė gali būti neapstatyta, tačiau jeigu ji priskirta aukščiau išvardintai žemei, ji yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Kas yra siūloma už kaimo vietovėje valstybės išperkamą žemę? Yra keletas galimybių. Pilietis gali gauti žemės ar miško sklypą kitoje vietoje (tokiu atveju žemės ar miško sklypai projektuojami iš laisvos žemės, miško fondo pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą eiliškumą). Taip pat galima pasirinkti pinigus, išskyrus šiuos atvejus: kai piliečiai anksčiau nepageidavo susigrąžinti žemės natūra (pavyzdžiui, norėjo išsikelti ar gauti kompensaciją), o šią žemę privačion nuosavybėn įsigijo kiti, ir kai piliečiai pateikė prašymus po 1993 metų rugsėjo 10 dienos. Galima rinktis žemės sklypą individualiai statybai, išskyrus didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Neringoje. Dar viena galimybė - vertybiniai popieriai, tačiau tuo pasinaudojama retai. Miškai ir vandens telkiniai taip pat išperkami iš piliečių (šiuos atvejus numato įstatymas). Valstybė juos išperka, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams ir vandenims, valstybiniams rezervatams, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams. Už mišką atlyginama taip pat, kaip ir už žemę, tik neskiriamas žemės sklypas individualiai statybai. Už valstybės išperkamą vandens telkinį galima atlyginti žemės ar miško sklypu arba vandens telkinį galima gauti kitoje vietoje. Galima atsiskaityti ir vertybiniais popieriais. Jeigu žemė patenka į miestams priskirtas teritorijas, už ją atlyginama šiais būdais: galima gauti sklypą kaimo vietovėje žemės ūkio veiklai, žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, arba įsiteisinti esamą privačios namų valdos žemės sklypą, nepaisant turėtos žemės vietos, taip pat atsiskaitoma vertybiniais popieriais ir pinigais už žemę, kuri buvo priskirta miestams nuo 1991 metų rugpjūčio 1 iki 1995 metų birželio 1 dienos.
Piliečių prašymus atkurti žemės nuosavybės teisę į kaimo vietovėje esančią žemę, mišką ir vandens telkinį nagrinėja rajonų žemėtvarkos skyriai pagal žemės buvimo vietą. Žemės sklypus projektuoja ir vietovėje ženklina žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantys specialistai (projekto autoriai, kurie dar vadinami matininkais), laimėję konkursus kadastrinėse vietovėse. Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima apskrities viršininkas. Kai pateikti visi reikalingi pretendento dokumentai, rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijų teritorijose parengia pažymą, pagal kurią projekto autorius (matininkas) su pakviestais pretendentais vietovėje pamatuoja žemės sklypą. Pretendentai pasirašo ant žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto, kad jie sutinka su suprojektuoto žemės sklypo ribomis. Projektuotojas atlieka visus reikalingus skaičiavimus. Parengus visus šiuos dokumentus, pretendentai kviečiami į rajono Žemėtvarkos skyrių svarstyti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Piliečiams sutikus ir pasirašius sprendimo projektą, šis pateikiamas apskrities viršininkui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (kad žemė būtų grąžinta natūra). Institucijų priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundžiami teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo dienos. Jei sprendimas nepriimtas, o pilietis pageidauja atlyginimo būdą keisti pagal naujai priimto įstatymo sąlygas (pavyzdžiui, anksčiau žemė buvo valstybės išperkama, o pagal naujai priimtas įstatymo nuostatas - laisva, t. y. ją būtų galima grąžinti natūra), tokiu atveju sprendimas gali būti panaikinamas apskrities viršininko sprendimu (įsakymu), jeigu dėl žemės grąžinimo ir atlyginimo būdų nėra kilę ginčų.
Beje, tenka priminti, jog prašymų susigrąžinti žemę ar mišką pateikimo terminas baigiasi šių metų gruodžio 31 dieną.
