Atkūrus nuosavybės teises, murusiojo žemę paveldės įstatyminiai įpėdiniai
Laikraščio skaitytojas A. S. rašo: "Mano senelis turėjo 10,5 hektaro žemės. Jis mirė 1965 metais. Mes, du jo vaikaičiai, 1991 metais parašėme prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemę. 1992 metais pusbrolis nuskendo. Jis buvo išsiskyręs, turėjo du sūnus, kurie šiuo metu gyvena Rusijoje (adresai nežinomi). Atgavus nuosavybės dokumentus paaiškėjo, jog man ir mirusiam pusbroliui buvo paskirta po 5,25 hektaro žemės. Agrarinės tarnybos bei Nekilnojamojo turto kadastro bei registro tarnybos darbuotojos paaiškino, jog man priklauso tiktai 5,25 hektaro žemės, o jei neatsiras mirusio pusbrolio palikuonių, jam paskirtą žemę nacionalizuos valstybė. Ieškoti pusbrolio sūnų neturiu galimybių, o jam paskirtą žemę norėčiau valdyti pats. Prašau paaiškinti, ką man daryti, kur kreiptis, kad galėčiau naudotis visa senelio turėta žeme".
Jums bei jūsų pusbroliui (mirusiojo vardu) buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio žemę. Jūs gavote tiek žemės, kiek priklauso pagal įstatymą. Mirusio pusbrolio žemę paveldės įstatyminiai įpėdiniai ir dėl to rūpintis nėra reikalo. Mirusiam pusbroliui paskirtos žemės valstybė tikrai "nenacionalizuos".
