Didįjį penktadienį pasninkaudami, o šeštadienį margindami margučius, nepamirškite pagalvoti, kaip linksminsitės per vieną džiugiausių metų švenčių - Velykas - Kristaus prisikėlimą menančią dieną.
Velykos švenčiamos sekmadienį. Visi stengdavosi, kad Velykų, kaip ir Kūčių, stalas būtų turtingas - tuomet metai bus turtingi. O Velykų stalas jau dvelkia pavasariu. Stalo viduryje dubenėlyje sudėti margučiai, papuošti žalumynais (pataisais, bruknių šakelėmis, samanomis, rugių želmenimis ir kitomis grožybėmis). Galima prisiminti ir labai gražų kiaušininką - Velykų eglutę, kurią visiškai paprasta pasigaminti. Tai paprasta neilga lazdelė, prie kurios pritaisyta bent 12 vielinių šakelių. Kiekviename šakelės gale išlenktas žiedas kiaušiniui įdėti. Eglutę galima papuošti žalumynais, spalvoto popieriaus gėlytėmis. Svarbu, kad ant stalo būtų Velykų simbolis - avinėlis, gali būti cukrinis ar molinis.
Velykų valgiai
Be margučių, keptas, rečiau virtas kumpis, arba karka, bulvių plokštainis su kiaulės kojytėmis, keptas paršiukas, žąsis ar kalakutas. Velykoms virdavo šaltienos, slėgė sūrius. Kepė ir Velykų pyragą, darė Velykų gėrimą - iš medaus midų.
Valgyti pradėta nuo margučių. Visa šeimyna vieni su kitais sudaužia kiaušinius ir išrenka patį drūčiausią, kuris vėliau dalyvauja lauko varžytuvėse su kitais margučiais. Be to, kieno margutis stipriausias, tam ir metai geresni bus, tas ilgiau gyvens.
Vieną pašventintą margutį būtina pasidalyti visiems šeimos nariams - tikima, kad tuomet visi gražiai sugyvens ir jų namuose nieko nestigs.
Burtai, orų spėjimai, tikėjimai, draudimai
Jei kelią pametei ar miške paklydai, turi atsiminti, su kuo per Velykas pirmą kiaušinį mušei: kai atsiminsi, tai ir “blūdas” praeis.
Bėdoje prisimink to vardą, su kuo per Velykas perpus kiaušinį valgei, ir bus pagelbėta.
Koks Velykų rytą pučia vėjas, tai daugiausiai per visus metus toks pūs.
Jei per Velykas šąla, tai šals ir gegužę.
Jei Velykų rytą lyja ar kartais net griaustinis griaudžia, tai metai bus blogi ir lietingi.
Jei per Velykas katrą dieną atlekia vieversys, tai bus labai geras ruduo.
Jei Velykų rytas saulėtas, tai ir visi metai bus gražūs ir saulėti.
Jei Velykų naktis žvaigždėta, tai tais metais vištos daug kiaušinių pridės.Geras ženklas, jei kas nors aplies vandeniu - būsi sveikas ir augsi didelis. Ypač bernai stengdavosi aplieti vandeniu mergas, o šios irgi stengdavosi tuo pačiu atsilyginti.
Svarbiausia per Velykas būti linksmam ir ant nieko nepykti, nes tai linksmybės ir džiaugsmo šventė. O jei ant ko supyksi, tai tas piktumas gali ir visus metus nepraeiti.
Svarbu per Velykas suptis: jei supsiesi, tai visus metus linksmas būsi, o kuo aukščiau supsiesi, tuo aukštesnis augsi.
Velykų rytą negalima galvos šukuoti, nes numirus per numirėlį eisiančios utėlės.
Taip pat nevalia šluoti pirkios - visų metų laimę iššluosi, namų tvarkyti, nes visus metus bus tušti aruodai.
Velykų Bobutė (Velykė)
Nepamirškite priminti vaikams apie Velykų Bobutę, kuri aplanko Velykų rytą visus vaikus ir į ant palangės ar kitoje vietoje įtaisytus gražius krepšelius prideda margučių ir pyragaičių.
Velykų Bobutė atvažiuoja dar prieš saulutės tekėjimą. Jos ratai iš buroko, arkliai iš vaško, vadžios iš ubago lazdų. O prieš saulės tekėjimą ji važiuoja todėl, kad neištirptų jos arkliai. Todėl vaikai dažniausiai ir nesusitinka su ja.
Būdavo paprotys, kuris ir po šiai dienai labai mėgstamas tiek vaikų, tiek suaugusių - tai kiaušiniavimas, kitaip sakant, draugų, giminių lankymas ir sveikinimas su Velykomis - margučių dovanojimas. Dovanotą margutį reikia saugoti visus metus - tada metai bus geri, daug draugų turėsi. Stengtis, kad kuo daugiau ir pats margučių kitiems padovanotum.
Šv. Velykų vakaras ypač puikus bernams, vaikinams pakibinti nusižiūrėtą panelę, ją pakalbinti ar net prisipažinti meilėje. Seniau buvo toks paprotys, vadinamas lalavimu. Susirinkę bernai į vieną būrį lankydavo tuos namus, kur daugiausiai mergų gyvena. Jie lalaudavo (dainuodavo) po langais ir taip įsiprašydavo į vidų, kur būdavo pamaitinti, pagirdyti, na, ir dar margučiais apdovanoti. Šis lalavimas baigdavosi trankiomis vakaruškomis.
Žaidimai su margučiais
Labiausiai žaisti mėgdavo vaikai. Susirinkę pievelėje, ant kalniuko, jie ridendavo kiaušinius, juos mušdavo ir rinkdavo kiaušinį karalių. Margučiai ridinėjami loveliuose, kuriuos gali pasigaminti kiekvienas. Tai apie 1 m. ilgio lentelė, paaukštintais kraštais, arba išskaptuota pliauska, kurios vienas galas pakeltas ant akmens ar pagalio. Tokių lovelių gali būti keletas, vaikai gali žaisti komandomis.
Svarbiausi žaidimo principai šie:
Jei paleistas kiaušinis išmuša iš vietos kitą kiaušinį, tai jį ridentojas pasiima ir antrą kartą ridena be eilės tol, kol nepataiko.
Ridena visi žaidėjai iš eilės. Vieną kartą pataikius, leidžiama ridenti dar kartą. Antrą kartą pataikęs pasiima abu margučius.
Jei žaidžia dviese, žaidėjas, pataikęs į nuridentą kiaušinį, jį pasiima, jei nepataiko, abu atitenka pirmajam žaidėjui.
Laimi tie žaidėjai, kurie namo parsineša daugiausiai kiaušinių.
Margučius galima ridenti ir su lazda. Kuris sveiką margutį iš nurodytos vietos toliausiai nuridena, tai tam atitenka ir visų žaidėjų margučiai.
Gražių ir saulėtų Velykų!
