Remigijus RAINYS
Kaip ir kiekvienais metais, Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai sudarė naują Lietuvos magistralinių ir krašto kelių "juodųjų dėmių" žemėlapį. "Juodosios dėmės" - tai vietos, kuriose didžiausia autoįvykių koncentracija. Pagal patvirtintą metodiką, "juodąja dėme" laikomas toks kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyko daugiau nei 3 įskaitiniai eismo įvykiai ir avaringumo koeficiento reikšmė yra didesnė už 0,8. Avaringumo koeficientu įvertinamas eismo įvykių skaičius ruože, eismo intensyvumas ir ruožo ilgis. "Juodoji dėmė" nustatoma naudojant 500 metrų ilgio slenkmenį. "Juodųjų dėmių" atsiradimą ir jų pasiskirstymą magistraliniuose bei krašto keliuose lemia gyvenamosios zonos arti kelio, jų dydis, kelio aplinkos infrastruktūra. "Juodosios dėmės" formuojasi miestų prieigose, kelių ruožuose, einančiuose per kitas gyvenamas teritorijas.
Ketvirtadalis eismo nelaimių
Mūsų šalyje yra 17 valstybinės reikšmės magistralinių kelių (jų bendras ilgis - 1 733 kilometrai), 4 879 kilometrai krašto ir 14 722 kilometrai rajoninių kelių. 2004 metais magistraliniuose keliuose nustatytos 93, o krašto keliuose - 101 "juodoji dėmė". Magistralinių kelių tinkle 2004 metais nustatytose "juodosiose dėmėse", kurių bendras ilgis - vos 46,674 kilometro, įvyko tik kiek mažiau nei ketvirtadalis visų šiuose keliuose įvykusių eismo nelaimių. Daugiausia "juodųjų dėmių", o reiškia, ir pavojų, keliautojų tyko magistraliniuose keliuose, vedančiuose į pajūrį, A11 (Šiauliai - Palanga) ir A1 (Vilnius - Kaunas - Klaipėda). Juose nustatyta atitinkamai 12 ir 11 "juodųjų dėmių". 11 "juodųjų dėmių" užregistruota ir kelyje A9 (Panevėžys - Šiauliai). 2000 - 2003 metais šiose vienuolikoje "juodųjų dėmių", kurių bendras ilgis - vos 5,352 kilometro, įvyko 69 autoavarijos, tačiau pats didžiausias avaringumas "juodosiose dėmėse" kelyje A6 (Kaunas - Zarasai - Daugpilis), kurio ruožuose, besitęsiančiuose tik 5,645 kilometro, per ketverius metus įvyko net 80 eismo nelaimių. Lyginant 2003 ir 2004 metų žemėlapius galima suskaičiuoti, kad "juodųjų dėmių" skaičius magistraliniuose keliuose padidėjo 14,8, nors bendras jų skaičius padidėjo tik 4,3 procento.
Vilnius - Panevėžys. Tik dvi "juodosios dėmės"
Magistraliniuose keliuose nustatytose "juodosiose dėmėse" vyrauja susidūrimai tarp transporto priemonių. Jie sudaro 45,8 procento visų eismo įvykių. Susidūrimai su dviratininkais ir pėsčiaisiais, lyginant su 2003 metais, sumažėjo beveik 4 procentais, tačiau jų vis tiek dar pakankamai daug - 37,9 procento visų eismo įvykių.
Saugiausiu magistraliniu keliu derėtų vadinti automagistralę Vilnius - Panevėžys, kurioje - tik dvi "juodosios dėmės" (bendras ilgis - vos 1 kilometras) ir per ketverius metus čia įvyko vos 8 autoavarijos. Pirmoji "juodoji dėmė" užregistruota kelio ruože nuo 44,200 ir 44,700 kilometro, netoli Rimučių, kur du žmonės buvo sužeisti automobiliui užvažiavus ant kliūties, keturi - mašinoms apvirtus, o susidūrus su dviračiu, vienas žmogus žuvo.
Antroji "juodoji dėmė" keliautojų laukia artėjant prie posūkio į Ukmergę, nuo 72,600 iki 73,100 kilometro, kur žuvo pėstysis, vienas žmogus sužeistas susidūrus automobiliams, o dar du - kituose eismo įvykiuose. Tačiau per 4 metus šiame kelyje iš viso žuvo 24, o buvo sužeista net 114 žmonių. Atrodo, jog iš Vilniaus į Panevėžį ir atgal saugiausia keliauti trečiadieniais, nes šią dieną užregistruotos tik devynios įskaitinės autoavarijos, o sekmadieniais geriau likti namuose, nes tuomet įvyko net 20 analogiškų autoįvykių.
Iš sostinės - į pajūrį
Pagrindinė šalies magistralė Vilnius - Kaunas - Klaipėda, nepaisant nuolatinių jos rekonstrukcijų, vidinių atitvarų, pralaidų žvėrims statymo ir kitų saugumo priemonių, per pastaruosius ketverius metus tapo 146 eismo dalyvių žūties vieta, o dar 653 žmonės buvo sužeisti. Prasidėjus vasarai eismo intensyvumas dar labiau išaugo, todėl siūlome neakivaizdžiai įveikti visą trasą nuo sostinės iki uostamiesčio, atidžiau pasižvalgant į joje nustatytas "juodąsias dėmes".
Pirmoji "juodoji dėmė" atostogauti skubančių žmonių tyko tuoj už Grigiškių (19,900 kilometro). Čia, prie išvažiavimo į magistralę iš Stirnių pusės, vienas žmogus žuvo autotransporto priemonei užvažiavus ant kliūties, o dar trys buvo sužeisti užvažiavus ant pėsčiojo, susidūrus ir apvirtus mašinoms. Todėl vienintelė išeitis gerinant eismo saugumą Grigiškėse - požeminė pėsčiųjų perėja.
Kita itin pavojinga vieta ties 29,990 kilometro. Tai jau Elektrėnų savivaldybės teritorija. Tuoj už Lazdėnų du kartus buvo užvažiuota ant pėsčiųjų, sužeistas vienas dviratininkas, susidūrė automobiliai.
Dvi "juodosios dėmės" užregistruotos ties Vieviu. Prieš įvažiavimą į šį miestelį, 36-37 kilometre, tris kartus užvažiuota ant pėsčiųjų ir kartą susidūrė automobiliai. Šių įvykių metu du žmonės žuvo ir 4 buvo sužeisti.
Kita pavojinga vieta - tuoj už buvusio stacionaraus kelių policijos posto. Ties šia vieta, nuo 38,896 iki 39,043 kilometro, vieviškiai itin pamėgo kirsti magistralę, nekreipdami dėmesio į artėjantį transportą, todėl nukentėjo net trys pėstieji ir dar vienas žmogus buvo sužeistas kitame eismo įvykyje.
Kita "juodoji dėmė" laukia neprivažiavus posūkio į Abromiškes, netoli automobilių stovėjimo aikštelės, ties šaltinėliu. Čia, nuo 44,700 iki 45,000 kilometro, automobiliai du kartus vertėsi, kartą užvažiavo ant kliūties bei porą kartų - ant pėsčiųjų. Šiuose įvykiuose nukentėjo net 7 žmonės.
Sąlyginai saugiai "juodųjų dėmių" atžvilgiu keliautojai pravažiuoja Kauną, nors jo apylinkėse, kaip ir kitur, beveik kiekvienas magistralės kilometras aplaistytas autoavarijose nukentėjusių žmonių krauju. Tikimasi, jog važiuoti bus saugiau, kai dviejuose ruožuose po du kilometrus sužibės apšvietimo žiburiai. Nušvisti turi kelio ruožas ties Biruliškių sankryža ir ties Sargėnais. Tolimoje ateityje turėtų būti apšviesta visa magistralė.
O kol kas derėtų pasisaugoti "juodųjų dėmių" nuo 123-iojo iki 123,400 kilometro ir nuo 124,9 iki 125-ojo kilometro tarp visų trijų posūkių į Kėdainius. Šiuose trumpuose ruožuose per 4 metus užregistruoti net trys automobilių susidūrimai, du užvažiavimai ant kliūties, apvirtimas, du užvažiavimai ant pėsčiųjų ir vienas - ant dviratininko, kuriems autostradoje iš viso eiti ar važiuoti draudžiama. Šiuose įvykiuose nukentėjo net 13 žmonių.
Kitos dvi netoli esančios "juodosios dėmės" - jau Raseinių rajone, nuo 187,200 iki 187,690 bei nuo 192,300 iki 192-ojo kilometro. Čia įvairiuose eismo įvykiuose nukentėjo net 15 žmonių.
Vairuotojams nepatartina atsipalaiduoti ir pravažiavus posūkį į Laukuvą, nes 239-ajame kilometre jau susidūrė du automobiliai, vienas apvirto ir buvo užvažiuota ant pėsčiojo.
Paskutinioji šios autostrados "juodoji dėmė" - prieš pat jos pabaigą - nuo 304,605 iki 304,820 kilometro. Čia automobiliai du kartus susidūrė, du kartus užvažiavo ant kliūties ir kartą apvirto. Per šias avarijas nukentėjo šeši žmonės.
Nors vykstant į pajūrį ar iš jo "juodųjų dėmių" reikia saugotis kiekvieną dieną, tačiau statistika rodo, jog pavojingiausios jos būna ketvirtadieniais (9 įvykiai), o lengviausiai pravažiuojamos trečiadieniais ir sekmadieniais (tik po 4 eismo įvykius).
Linkėdamas poilsiautojams gero kelio noriu priminti, kad Klaipėda vasarotojams dažniausiai yra tik tarpinis punktas, o trumputėje atkarpoje iki Palangos ar Šventosios savo aukų laukia dar bent penkios šešios "juodosios dėmės", todėl atsipalaiduokite tik saugiai pastatę savo automobilį kurioje nors saugomoje kurorto aikštelėje.
