Irena ZUBRICKIENĖ
- Du gulėjo ties vartais, trys - čia, ten vaitojo moteris, - gedulingai dairėsi prie pat savo namų ir, rodydamas ranka, vardino regėtus tragiškų avarijų vaizdus Trakėnų kaimo (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) gyventojas Juozas Pauliukonis (52 m.), savo būstą turintis Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonoje, prie Kauno - Marijampolės - Suvalkų kelio, kurio atkarpa ties minėtu kaimu vadinama juodąja dėme, traukte traukiančia žmonių žūtis.
Juodasis metraštininkas
Juozas Pauliukonis galėtų būti juodasis metraštininkas, jeigu kurią nors dieną sugalvotų prisėsti ir, pamankštinęs atmintį, suregistruotų visas eismo nelaimes, atsitikusias netoli jo namų. Čia vyras gyvena jau per 40 metų. Jo teigimu, vieno kilometro spinduliu, likus keliems kilometrams iki Kalvarijos muitinės, vien per pastarąjį dešimtmetį jau žuvę keliolika žmonių. Įdomiausia ir keisčiausia, kad vienu metu čia nutrūksta ne viena, o daugiau gyvybių. Kiek būta nelaimių, apsiėjusių be žmonių aukų, Juozas sakė jau nepajėgiantis ir suskaičiuoti.
- Nors praėjo jau beveik ketveri metai, tačiau iki šiol ausyse tarsi skamba trenksmas, tą pačią minutę virtęs masyviu tirštų dulkių kamuoliu, - vaizdingai pasakojo Juozas, prisiminęs bene pačią skaudžiausią pastarųjų metų tragediją. - Tada aš sėdėjau prie palei langą esančio stalo ir buvau susiruošęs vakarieniauti. Trenksmas mane ginte išginė iš kambario. Už besisklaidančių pakelės dulkių išvydau kraupų vaizdą: parvirtęs ant šono gulėjo nuo šlaito nuslydęs krovininis automobilis "Volvo" su priekaba ir metalo laužo krūva tapęs lengvasis automobilis BMW nuo smūgio nuplėštu šonu. Supratau: tikrai neapsieita be lavonų.
Iš sunkiasvorės mašinos kabinos išlipęs jos vairuotojas rusas Viačeslavas Sidorkinas (41 m.), Smolensko miesto gyventojas, buvo tik išsigandęs. O iš lengvojo automobilio sklido skausmu persunktas pagalbos šauksmas - vaitojo ir ją, suspaustą tarp vairo ir sėdynės, išvaduoti prašė netolimo Brazavo kaimo gyventoja Aušra K. (19 m.). Ji skundėsi tuoj užspringsianti iš gerklės plūstančiu krauju. Pagalbon sušokę keli vyrai, išlaužę smarkiai sumaitoto automobilio dureles, merginą ištraukė. Metalo gniaužtuose atsidūrusiam ir gyvybės ženklų nerodžiusiam dar vienam avarijos dalyviui prireikė atvykusių gaisrininkų pagalbos. Dar du vyrai buvo iškritę iš mašinos pro nuplėštas dureles. Visi jie - Aušros brolis Nerijus (20 m.) ir tėvas Algirdas (39 m.) bei Kalvarijoje gyvenęs Kęstutis G. - buvo nebegyvi. Po mėnesio mirė ir ketvirtoji avarijos dalyvė Aušra K. Pareigūnų surinktais duomenimis, lengvąjį automobilį vairavęs Kęstutis buvo neblaivus. Jis buvo lėkęs itin dideliu greičiu ir, nesuvaldęs mašinos, staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Iš Lenkijos krovinį vežęs rusas pasakojo iš anksto pastebėjęs priešais atvinguriuojantį automobilį ir stengęsis išvengti susidūrimo, tačiau to padaryti jam nepavyko. Nustatyta, kad BMW ekipažas tą vakarą važiavo į pasienio barą pasikeisti pinigų.
Praėjus keturiems mėnesiams, toje pačioje kelio atkarpoje žuvo marijampolietis Egidijus P. (27 m.). Vairuodamas krovininį automobilį dideliu greičiu, kelio vingyje jo nesuvaldė ir trenkėsi į šalikelėje stovėjusias tris mašinas. Egidijus žuvo įvykio vietoje. Laimei, daugiau aukų buvo išvengta. Liudininkai tuokart pasakojo, kad krovininis automobilis važiavo taip greitai, jog ties posūkiu net atsistojo ant dviejų ratų! Buvo nustatyta, kad Egidijus labai skubėjo spėti į savo eilę muitinėje, nes prieš tai pareigūnai jo nepraleido per postą, trūkstant kažkokių svarbių dokumentų. Į mirtį vyras atlėkė juos jau turėdamas...
Prieš beveik porą metų, birželį, gerokai po vidurnakčio, į namus, esančius Trakėnų kaime, lengvuoju automobiliu važiavę tėvas ir sūnus irgi patyrė tragišką avariją. Blaivus vairavęs Vytas S. (45 m.) buvo sunkiai sužalotas, o keleivio vietoje sėdėjęs jo sūnus Romualdas (19 m.) žuvo. Buvo nustatyta, kad Vytas, automobilį sukdamas į šalutinį kelią, skubėjo, rizikavo ir nepraleido pagrindiniu keliu priešais artėjančio sunkvežimio "Iveco", kuriuo du Lenkijos piliečiai gabeno į Lietuvą braškių krovinį. Jų vežtos braškės pabiro ir nuklojo įvykio vietą. Kai kurie Trakėnų kaimo gyventojai kitą rytą piktinosi, kad atsirado žmonių, puolusių rinkti esą kruvinas braškes...
Kadaise vietos gyventojai čia pasipelnė ir iš kitos eismo nelaimės, kai avariją patyrė lenkas, krovininiu automobiliu gabenęs dažus. Nesuvaldyta mašina virto ant šono - dažų pakuotės pabiro ant kelio, kitos iškart sudužo ir dažai išsiliejo ant kelio. Kurį laiką po to Kalvarijos turguje buvo galima pigiai įsigyti lenkiškų dažų, tad policininkai iki šiol juokauja, kad anuomet pusė Kalvarijos namus išsidažė...
Dar dvi žūtys paženklino Trakėnų kaimo kelią prieš pusantrų metų. Netolimo Jusevičių kaimo gyventojo Gintauto J. (41 m.) vairuojamas lengvasis automobilis, važiavęs vidurnaktį, būtent juodąja dėme vadinamoje kelio atkarpoje kažkodėl prisivijo ta pačia kryptimi važiavusį krovininį sunkvežimį ir trenkėsi į jį - net palindo po sunkiasvore mašina. Žuvo vairuotojas ir kartu važiavusi keleivė Ona V. (44 m.), Brazavo kaimo gyventoja. Jos duktė Gražina (20 m.) ir to paties kaimo gyventojas Gintaras M. (35 m.) buvo sunkiai sužaloti. Buvo nustatyta, kad vairuotojas ne tik buvo girtas, bet ir neturėjo teisės vairuoti.
Priežasčių niekas nesupranta
- Dar anksčiau čia žuvo du greitį viršiję Marijampolės policininkai, kurie lengvuoju automobiliu naktį trenkėsi į ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį, - toliau vardino Juozas Pauliukonis. - Jų atminimui štai pastatytas kryžius ir pasodinti du ąžuoliukai. Kalbėjo, kad vyrai būtų likę gyvi, jeigu būtų prisisegę saugos diržais. Pernai žuvo toks Vitas, - tęsė nelaimių sąrašą Juozas.
Kodėl šio kelio atkarpą, esančią įkalnėje, vis ženklina ir ženklina avarijos, vietos gyventojams nesuprantama. Rodos, kelyje - geras matomumas, tad prasilenkiantiems vairuotojams nepastebėti vienam kito neįmanoma. Trakiškiečiai nežino ir jokių legendų apie čia neva kadaise vykusias kovas, mūšius ar masiškas laidotuves, dabar lyg magnetu traukiančias naujas aukas. Anot Juozo, mirtis tarsi pati žmones susiranda, bet kodėl būtent čia - neatsakyta mįslė. Gyventojai nelinkę kapstyti gilios praeities, jie teigia, kad ši vieta "greičiausiai kieno nors už kažką prakeikta".
Kalvarijos policijos poskyrio, fiksuojančio ir tiriančio eismo nelaimes, viršininką Vidą Stočkų irgi stebina juodosios dėmės ties Trakėnais paslaptis. Pareigūnas patvirtino, kad tai pati tragiškiausia vieta Kalvarijos savivaldybėje, kur eismo nelaimės dažniausiai baigiasi žmonių žūtimis. V. Stočkus yra paskaičiavęs, kad šiame kelyje yra pats intensyviausias eismas: per dieną juo pravažiuoja beveik iki 3 000 mašinų. Vadinasi, nėra ko stebėtis, kad ir avarijų daugiausia. Tačiau "juodojo kilometro" tragiškumas ir savotiška trauka - mįslinga ir neatskleista paslaptis. Pareigūnas, daręs avarijų analizę, linkęs tragedijų priežastis "nurašyti" nedrausmingų ir neatidžių, per daug rizikuojančių vairuotojų atsakomybei: dauguma minėtų žūčių užfiksuota, kai vairuotojai buvo neblaivūs arba lėkė itin dideliu greičiu. Gali būti, kad tiesus, platus, gerai matomas kelias atpalaiduoja, tarsi užliūliuoja vairuotojus, ir jie spaudžia priekin, nekreipdami reikiamo dėmesio.
Beje, itin intensyvus eismas čia turi ir kitokių pasekmių. Anot Juozo Pauliukonio, jis nespėjantis ... užsiauginti kačių - visos papuolančios po lekiančių automobilių ratais! Pakelėse nuo užterštumo džiūsta ir medžiai, nuo vibracijos trūkinėja namų sienos, o išmetamųjų dujų "trucalas" nuodija ne tik pakelės gyventojus - jo esą užtenka visam kaimui. Net ir plastikiniai langai, kuriuos pakelės kaimo gyventojams "sudėjo valdžia", neapsaugo nei nuo triukšmo, nei nuo kraupių vaizdų...
Šalies žemėlapis skęsta juodose dėmėse
Ir Marijampolės savivaldybėje, ir visoje Lietuvoje yra ir daugiau juodosiomis dėmėmis vadinamų kelio atkarpų (jų priskaičiuojama daugiau kaip šimtas). Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos specialistų, jeigu per ketverius metus 500 metrų kelio ruože įvyko ne mažiau kaip keturi įskaitiniai eismo įvykiai, vieta automatiškai pelno juodosios dėmės vardą. Tie patys specialistai, nuolat atliekantys avaringumo analizę, teigia, kad tos juodosios dėmės - tai valstybinės reikšmės kelio ruožai, kurių parametrai netenkina transporto srautų poreikių ir todėl juose formuojasi avaringos vietos. Viena iš didžiausių juodųjų dėmių atsiradimo priežasčių - per didelis važiavimo greitis.
Automobilių kelių direkcija yra parengusi Lietuvos žemėlapį, kuriame sužymėtos juodosios dėmės. Be minėtos kelio atkarpos ties Trakėnais, tragiškųjų vietų itin gausu aplink Kauno miestą (Garliavos link, Zapyškio link), prie Vilniaus, išvažiavus į kelią, vedantį Trakų link, ar Nemenčinės link, taip pat - prie Alytaus (ypač - kelio atkarpoje Daugų kryptimi), aplink Panevėžį. Juodosios dėmės tiesiog "paskandinusios" Joniškį, Kelmę, Radviliškį, Raseinius, Uteną. Juodais žemėlapio taškeliais itin tankiai nusėtas kelias nuo Šilutės iki Klaipėdos bei tarp Kretingos ir Palangos.
Avarijų priežastis analizuojantys specialistai, kaip skelbiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos tinklalapyje, įsitikinę, kad juodųjų dėmių sumažėtų, jeigu daugumoje intensyvaus eismo magistralinių ir krašto kelių būtų įrengti stacionarūs greičio matuokliai (taip jau yra keletoje šalies vietų), kurie fiksuoja ir fotografuoja pravažiuojančius automobilius ir iš karto siunčia duomenis į policijos įstaigų bazę. Tai drausmina važiuojančiuosius: žinodami iš anksto, kur įrengtas toks matuoklis, arba jį pastebėję vairuotojai iškart sumažina greitį ir tampa dėmesingesni. Kita drausminanti priemonė, anot specialistų, yra policijos automobilių muliažų "pamėtymas" intensyvaus eismo pakelėse. Tai - ne vienos užsienio šalies geroji patirtis. Pirmieji tokie muliažai Lietuvoje buvo pastatyti prieš keletą metų. Deja, tuokart plačiai reklamuota naujovė bene labiausiai sudomino ... vagis ir chuliganus. Po to minėta akcija buvo tarsi ir numarinta.
Tai mažieji Bermudų trikampiai
Netradicinėmis žmogaus galiomis besididžiuojantys (ar kitų išreklamuoti) energetikai, ekstrasensai, žiniuonys, būrėjai jaučiasi esantys galingesni už avarijų gausą ir jų priežastis analizuojančius specialistus - jie gali paaiškinti, kaip atsiranda mirtį sėjančios juodosios dėmės.
Prienuose gyvenantis medžio drožėjas Algimantas Sakalauskas, kuriantis teigiamą energiją teikiančius stogastulpius, tikina, kad avaringiausios vietovės - tai anomalinė (klaidinga, nukrypusi nuo normų) zona. Joje atsidūrus, akimirksniu "išsijungia" visos žmogaus gyvybinės funkcijos. Tokiu kelias sekundės dalelytes trunkančiu momentu gali instinktyviai truktelėti raumuo (esą elektra teka net išsijungus gyvybinėms funkcijoms), tarsi įvyksta momentalus užtemimas. Tada - nelaimei palankiausias momentas. Anot menininko, vis dėlto tragedija įvyksta ne visada, nes tai priklauso nuo paties žmogaus, jo būsenos ir nuo situacijos. Kaip tokia juodoji dėmė atsiranda? A. Sakalausko manymu, galėjo keistis žemės ir kosmoso santykis ir atsivėrė akimi nepastebimas, uosle neužuodžiamas sūkurys (anomalija). O galėjo ir paprasčiausias kelio remontas sukurti nepalankią vietą - pakito kelio aukštis, susidrumstė horizontalios ir vertikalios bangos, atsirado naujų sūkurių.
Ekstrasensė Jovita Kubertavičienė kelių anomalines zonas linkusi kildinti iš kadaise tose vietose aplinką sudrebinusių tragedijų - neva ten tikrai turėjo būti užfiksuota smurtinė žmogaus mirtis (ir ne viena), nekaltai pralietas kraujas. Anot Jovitos, tokiose vietose reikalaujama atgailos ir ramybės, o iš tiesų, esant itin intensyviam ir aktyviam žmonių gyvenimui, sukeliamos visa drumsčiančios vibracijos.
- Vietose, kur būta daug aukų (iš atminties jau išdilusiose kapavietėse, karo bei maro aukų duobėse, senose apleistose kapinėse) geriausia statyti bažnyčias, šventoves, koplyčias, - įsitikinusi J. Kubertavičienė. - Taip prasivalo energetinis laukas. Ir visiškai netinka tokiose vietose statyti gyvenamuosius namus, tiesti kelius. Tik ar pas mus kruopščiai ir dėmesingai tyrinėjamos tokios vietos, vykstant paruošiamiesiems darbams?..
Juodąsias dėmes ekstrasensė linkusi lyginti ir su garsiuoju Bermudų trikampiu, todėl kartais esą ir negalima objektyviai paaiškinti kai kurių įvykių - belieka tik pripažinti egzistuojančią paslaptį. Ponia Jovita linkusi diegti gyviesiems, kad jie netrikdytų mirusiųjų gyvenimo, tuomet esą ir mirusieji netrukdys gyviesiems.
Galima tikėti, galima netikėti ekstrasensais, tačiau kažkiek jie yra teisūs. Lenkijoje, netoli Tarnovo miesto, yra 5 kilometrų kelio ruožas, kuriame itin dažnai įvyksta sunkios avarijos. Buvo bandoma išsiaiškinti - kodėl? Gydytojai apkarstė vairuotojus įvairiais davikliais ir stebėjo jų parodymus, kai vyrai važiuodavo tuo ruožu. Kone visiems vairuotojams, vos įvažiavus į minėtą kelio atkarpą, stipriai pakildavo kraujo spaudimas, pakisdavo širdies ritmas, susilpnėdavo dėmesys. Kai kurie vairuotojai sekundei trumpam praradę sąmonę. Atlikus įvairius tyrimus, pasikalbėjus su gyventojais paaiškėjo, kad tie 5 kilometrai sutampa su prieš porą metų čia tekėjusios upės vaga. Taigi, vadinamosios geopatinės zonos: požeminių šaltinių, upių ar vandens telkinių vietos, tektoniniai lūžiai - gresia nelaimėmis.
