"Akistatos" korespondento nuotykiai Londone
Sigitas STASAITIS
Mėgino atimti fotoaparatą
Po pirmųjų dviejų dienų Londone buvau bepradedąs galvoti, jog tai idealus miestas: nors viskas ir brangoka, tačiau atlyginimai dideli, verslui sąlygos puikios, aplink gražu, ramu. Grįžti į realybę ir suvokti, kad už Londono centro prasideda visai kitas pasaulis, padėjo vietiniai jaunuoliai, kuriuos gretimoje gatvėje pastebėjau besiruošiančius rimtai muštis. Juodo gymio išstypėliai su dar juodesnėmis sąžinėmis kažko susipyko, iš rankovių traukė strypus, beisbolo lazdas ir piktai rėkė. Vos tik įamžinau gana netipišką Didžiosios Britanijos gyvenimo vaizdelį, tai pastebėję peštukai užmiršo savo kivirčus ir per gatvę su visais pagaliais puolė prie manęs.
- Kaip tu drįsti?! - klykė vienas už kitą garsiau. - Greitai apšviesk juostelę!
Pamatę, jog fotoaparatas brangus, užpuolikai apšviesti juostelės nebereikalavo, tik dar griežčiau įsakė... atiduoti aparatą. Nusprendžiau, kad dieną užmušti manęs jie neišdrįs, o mėlynės sugis greičiau negu redakcijai atidirbsiu už profesionalią fotokamerą. Skubiai aparatą slepiu krepšyje ir nukreipiu užpuolikų dėmesį - atvertęs rodau pasą, aiškinu, jog aš tik paikas turistas iš Lietuvos, nežinojęs, kad chuliganai nusikaltimo metu nemėgsta fotografuotis. Derybos užsitęsė, juodukai staiga metėsi bėgti. Po to londoniečiai man aiškino, jog kilus gatvėje triukšmui visada atsiras, kas paskambins į policiją, na o pastaroji netrunka atlėkti. Taigi labai saugu tik miesto centre, kur daroma viskas, kad nesumažėtų turistų: įžymiuosiuose Londono parkuose patruliuoja speciali Parkų policija, o patys parkai dėl šventos ramybės nakčiai užrakinami. Dėl visa pikta Temze plaukioja Upių policijos kateriai. Be viso to, vos ne kiekvieną gatvės kampą didmiesčio centre filmuoja vaizdo kameros. Nuošaliau, kur turistai nebevaikšto, kaip matote, gali gauti į dantis ir netekti piniginės. Kaip rodo statistika, Londone nusikalstamumas po truputį auga. Vis dėlto greičiausiai auga sukčiavimas.
- Ar patikėtum, jog šitą pakelį miltų nusipirkau už 150 svarų? - juokdamasis klausė Mindaugas, gyvenantis tame pačiame lietuvių nuomojamame name, kur apsistojau.
Pasirodo, Mindaugą, grįžtantį iš darbo statybose, užkalbino du sukčiai, sėdėję automobilyje. Jie lietuviui pasiūlė įsigyti naują vaizdo kamerą be dokumentų (aišku, vogtą) bei du tokius pat mobiliojo ryšio telefonus. Paėmę pinigus apgavikai prekes sudėjo į rankinę, tačiau prieš iškišdami ją pro automobilio langą spėjo akimirkai Mindaugo nukreipti dėmesį ir rankines nepastebimai sukeisti. Namie tautietis rankinėje rado tik kilogramą miltų.
Bažnyčią prisimena patekę bėdon
Tačiau kur kas didesnių problemų Londono lietuviai susikuria patys. Dar visai neseniai tautiečiai savaitgaliais rinkdavosi į pamėgtus barus, šokius. Dabar tokių susiėjimų sumažėję, nes neretai jie baigdavosi muštynėmis, policijos pasirodymu, deportacijomis. Paaiškėjo, kad mūsiškių smurtą dažniausiai sąlygodavo ne tiek alkoholis, kiek turtinės pretenzijos.
- Įsivaizduok: Londone gyvenantis lietuvis pakviečia atvykti kokį klasės ar kiemo draugą. Prikalba jam pilnas ausis, kad čia padės susirasti ir darbą, ir kampą, - vienoje aludėje pasakojo Londono lietuvis Kęstas. - Žmogus susigundo, viską metęs atvažiuoja, o jo bičiulis, žiūrėk, užmiršęs pažadus tuo metu kur nors Kardifo fabrikėlyje jau skuta žuvis. Stovi sutrikęs atvykėlis gatvėje, kaip dažniai būna - angliškai nemoka nė žodžio. Kitas lietuvis nepraleis progos iš bėdon papuolusiojo pasipelnyti - iš tokio už apgyvendinimą bei įdarbinimą nulupa tūkstančius. O čia pagyvenęs žmogus greitai pamato, jog visas savo santaupas paklojo už 25 svarus kainuojančią padirbtą IND kortelę bei du telefono numerius: butų nuomos bei įdarbinimo agentūrų. Ir dar labai gerai, jei "geradaris" padėjo paskambinti, palydėjo. Tad nenuostabu, kad po kiek laiko Londono aludėje susitikę lietuviai nebūtinai vienas į kitą žiūri meiliai.
Sekmadieniais dievobaimingi tautiečiai susitinka Londono šv. Kazimiero katalikų bažnyčioje. Tądien, užsukęs į rytines pamaldas, bažnyčioje suskaičiavau 70 žmonių, tačiau dalis buvo senosios kartos Londono lietuviai. Du jauni vyrai į vidų nėjo, mindžikavo prie tamsių plytų pastato - skundėsi prastoka sveikata, kurią taisė alumi.
- Et, pasimelsiu kitą sekmadienį, - ramino sąžinę vienas jų. - Šiandien man nepadoru būti tarp žmonių, kita vertus, sutaupiau tris svarus alui. Šioje bažnyčioje pernelyg daug renka aukų: ir prieš pamaldas, ir per jas, ir joms pasibaigus.
Bažnyčios klebonas nenorėjo pasakoti apie problemas, kurių kartais kelia atvykėliai iš Lietuvos, sakė, jog laikraščiai ir taip pernelyg daug dėmesio skiria negatyvioms gyvenimo pusėms. Kita vertus, dvasiškis neneigė, jog kartais pas jį užsuka bėdon patekę Lietuvos piliečiai. Pasak kunigo, tai beveik be išimties visiškai angliškai nemokantys lietuviai, kurių dažniausiai dėl šitos priežasties niekas nenorėjo samdyti. Išleidę visas kuklias santaupas, atvykėliai neretai bažnyčioje ar Lietuvos ambasadoje prašo padėti pasiekti namus, o kartais net ir maisto, nakvynės.
Netekus dantų grįžo atmintis
Žinoma, negalėjau nepaklausti apie tautiečių reketą. Pasirodo, Londone jis neturi tam dirvos. Bandymų, aišku, būta. Labai smarkiai nukentėjo Londone nelegaliai gyvenęs Gintaras, tačiau iš dalies jis gali kaltinti ir savo paties nesąžiningumą. Beveik visi lietuviai Gintarą pažinojo kaip vieną stambiausių padirbtų IND pažymėjimų platintojų mieste. Į Londoną atsitrenkus gaujai reketininkų, atsirado, kas papasakojo apie klestintį Gintaro biznį, pasakė jo adresą. Akivaizdu, jog tai padarė ne anglai ir ne babajai... Nuskubėję pas falsifikatų pardavėją nusikaltėliai apsimetė atvykę pirkti dokumentų, tad Gintaras be baimės pravėrė duris, dėl ko paskui labai gailėjosi. Įsibrovėliai Gintarą pridaužė iki sąmonės netekimo ir atėmė jo plastikinę banko kortelę. Naivusis lietuvis buvo "užmiršęs" kortelės kodą, be kurio iš bankomato pinigų nepaimsi, tačiau tuoj pat neteko priekinių dantų ir atmintį atgavo. Pasak Londono lietuvių, po kelių parų leisgyvį Gintarą policininkai nuvežė į Kroidoną (Londono rajonas, kur spendžiami politinio prieglobsčio klausimai). Sumuštasis, aišku, nepasisakė platinęs falsifikatus, pamelavo, jog nusikaltėliai atvyko iš Lietuvos susidoroti už jo... politinius įsitikinimus. Londono karališkojoje policijoje Skotlandjarde - 26 000 pareigūnų ir dar penkiskart tiek tarnautojų. Ir visi jie dirba kiek kitaip negu Lietuvoje ar net Ispanijoje - reketininkai buvo tuoj pat sugaudyti, o Gintaras toliau gyvena Londone ir, berods, toliau sau platina padirbtus IND pažymėjimus.
Girdėjau apie bandymus reketuoti dorus lietuvius, dirbusius Birmingeme, kuris žmones džiugino tokiais pat kaip ir Londone atlyginimais, tačiau pigesne butų nuoma. Aplankyti dviem automobiliais atbildėjusių reketininkų lietuviai ginčytis ar muštis nepuolė, nuolankiai pažadėjo sumokėti kitą dieną. O kitą vakarą reketininkai rado tuščius kambarius - žmonės jau buvo suskubę būstus išsinuomoti kitur. Po to vyrai nesunkiai išsiaiškino, jog reketininkus užsiundė... jų pačių bendradarbis lietuvis. Vienas reketininkų buvo jo kiemo draugas, pažadėjęs procentus nuo grobio.
Rizika kiekvieną akimirką
Londone pastebėta ir gerų tendencijų - kai kurie vyrukai, Panevėžyje ar Kaune buvę pigiomis banditų "torpedomis", Londone daug ką suprato ir dabar taip gražiai kala pinigus statybose ar fabrikėliuose, jog jei būtų garbės lenta, jų intelekto nesubjauroti skustagalviški portretai ten kabotų garbingiausiose vietose.
- O grįždami iš darbo savo rajone pradedame šnekėtis angliškai, - aludėje prisipažino kitas jaunas lietuvis. - Aišku, smagu tautiečių būryje, tačiau pernelyg jau daug mes prisidarome problemų. Dėl pinigų kai kurie lietuviai pasiruošę brolį parduoti ar gerklę perkąsti.
Trečias nelegalus darbininkas papasakojo, jog vienas jo geraširdis bičiulis jautė pareigą Londone pagelbėti bėdon patekusiems tautiečiams, visada paskolindavo pinigų. Kartą atėjus terminui grąžinti skolą, vietoj skolininko į nelegalų lietuvio butą pasibeldė policininkai. Jie geradarį surakino ir deportavo iš šalies. Vietiniai mano, jog net godieji azijiečiai Londone nesugalvotų tokio žiauraus būdo sutaupyti keliasdešimt svarų.
Bėgant mėnesiams auga sąskaitos banke, tačiau auga ir psichologinė įtampa: baisu įkliūti, būti deportuotam, pjauna išsiskyrimo su Lietuvoje likusiais artimaisiais kartėlis. Nors Didžiosios Britanijos policininkai turi teisę praeivį sustabdyti ir iškratyti, pareikalauti dokumentų, tačiau be rimto reikalo taip nedaro. Gatvėje sulaikyti lietuviai nelegalai turėtų kaltinti patys save: įkliuvo už muštynes, įžūlų elgesį. Vienas lietuvis, pavyzdžiui, policijos buvo sulaikytas (ir deportuotas) dėl to, kad gatvėje... skaičiavo pluoštą banknotų. Naivuolis užmiršo, jog pluoštelis grynųjų padarytų įspūdį Biržuose ar Kėdainiuose, tuo tarpu Londone jis buvo įtartas prekiaująs narkotikais - tik už juos atsiskaitoma didelėmis sumomis grynųjų, o padorūs žmonės piniginėse nešiojasi plastikines bankų korteles. Tačiau net ir kukliai elgiantis bei tyliai gyvenant virš nelegalo lyg Damoklo kardas nuolat kabo pavojus būti deportuotam. Jei, tarkim, pats taptum nusikaltimo ar avarijos auka, suteikusios pagalbą tarnybos neužmirštų pasidomėti tavo dokumentais. Neretai nelegalai įkliūva ne dėl savo, o dėl šykštaus darbdavio kaltės. Bėda ta, jog lietuvius ar kitus nelegalus samdo patys šykščiausi verslininkai, kuriems gaila mokėti didesnes algas anglų darbininkams. Nenuostabu, jog toks šykštuolis suka mokesčius ir nuo valstybės, tad vieną dieną prisišaukia Mokesčių inspekciją ir policiją.
