Jungtinės Valstijos ir Jungtinės Tautos (JT) tikisi, kad turtingosios pasaulio valstybės penktadienį (02.06) skirs apie 500 mln. JAV dolerių 14 metų trukusio pilietinio karo nualintai Liberijai atstatyti.
Prezidento George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracija jau pažadėjo skirti 200 mln. dolerių, o likusią dalį veikiausiai skirs Europos Sąjungos (ES) narės ir Japonija.
Anot konferencijos organizatorių JAV, Jungtinių Tautų ir Pasaulio banko, per ateinančius dvejus metus Liberijoje įvairiems projektams - pradedant senų laivų ištempimu iš sostinės Monrovijos uosto ir baigiant šiukšlių išvežimu ir telefono ryšio užtikrinimu - reikia 488 mln. dolerių.
"Mes ten neatstatinėjame Paryžiaus ar Londono. Mes tik bandome Liberijoje sukurti pačią pagrindinę infrastruktūrą", - sakė JT pasiuntinys Liberijoje Jacques’as Paulas Kleinas (Žakas Polas Kleinas).
Liberija neretai yra laikoma kitų pilietinių karų Vakarų Afrikoje katalizatoriumi. "Kol nebus stabili Liberija - o tai yra jos paskutinis šansas, tol nebus stabili visa Vakarų Afrika", - pridūrė J. P. Kleinas.
Išlaisvintų Amerikos vergų įkurta Liberija yra visiškai nualinta 14 metų trukusio pilietinio karo, persimetusio ir į kaimynines valstybes. Pagrindinis konfliktas baigėsi praėjusių metų rugpjūtį, kai prezidentas Charlesas Tayloras (Čarlzas Teiloras) emigravo į užsienį, leisdamas savo vyriausybei ir maištininkams pasirašyti susitarimą dėl bendro valdymo. JT ekspertai kaltina Ch. Teilorą pasisavinus daug valstybės pinigų ir kursčius žiaurų pilietinį karą kaimyninėje Siera Leonėje.
Ketvirtadienį, pirmąją dviejų dienų konferencijos dieną, JAV Tarptautinės plėtros agentūros administratorius Andrew Natsios (Endrius Natsios) pareiškė, kad Liberijoje per pilietinio konflikto sukeltą sumaištį žuvo apie 250 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.
“Reuters”-ELTA
