Skandalo nuslėpti buvo nebeįmanoma. Gausėjant visuomenės protestams dėl, švelniai tariant, keistų “Vilniaus prekybos” statybų greta “Akropolio”, o Architektų sąjungai vis atkakliau siekiant ištraukti į dienos šviesą paslaptingąjį “Akropolio” plėtros projektą, lapkričio 25 d. įvyko Vilniaus urbanistikos ir architektūros ekspertų tarybos posėdis.
Tai bene pirmas architektūrinės tarybos posėdis, palydėtas viešųjų ryšių veiksmų ir plačiai nušviestas žiniasklaidos. Taip visuomenės paramos imta ieškoti po bevaisių bandymų kalbėtis su miesto valdžia ir įprastais būdais spręsti beaugančią problemą. Viešumas turėjo garantuoti, kad ekspertų tarybos sprendimai neliks vien oratoriniais paminklais.
Kioskui leidimo reikia, dangoraižiui - ne
Vargu ar kas nors Lietuvoje labai piktinasi “VP Market” energija. Ambicijos “užkariauti” Rytų Europą kai kam gal net glosto tautinę savimonę. Suprantama - jei prekybos centrų statyba truktų keliskart ilgiau, tai ir augimo tempai būtų kuklesni. Gal nebent šitaip būtų galima paaiškinti kai kurioms statyboms taikytas išskirtines lengvatas.Tačiau net visata turi ribas, o ką jau kalbėti apie mažus ir trapius Lietuvos miestus. Atrodo, kad Vilniuje tos ribos peržengtos net keliskart. Pažeidimų per akis. Nors joks aukštuminis pastatas nenumatytas detaliajame plane, 15 aukštų administracinio “Akropolio” korpuso statyba pradedama projekto niekam nei rodžius, nei derinus. Savaime suprantama - ir negavus jokio statybos leidimo. Statyba ne tik “užlipa” ant miesto žemės - pakeliui dar iškertami medžiai ir “išprosinamas” vertingas ozo reljefas. Jis, beje, yra geomorfologinio draustinio dalis, nes toks ozas Europoje yra vienintelis. Apie transporto srautų ir gatvių pralaidumo studijas išvis geriau nekalbėti.
Kai spalio mėnesį pasigirdo pirmieji vieši protestai, Vilniaus savivaldybė demonstratyviai sustabdė kelis mėnesius “nepastebėtas” statybas. Įvyko mero ir LAS Vilniaus skyriaus valdybos narių susitikimas, jame meras pažadėjo, kad savivaldybė nesiims jokių veiksmų be LAS žinios.
Tačiau netrukus merija beveik per mėnesį suranda būdą, kaip išduoti naują statybos leidimą be jokių detaliųjų planų keitimų, svarstymų, nagrinėjimų ir kitų nepatogių detalių.
Architektai žino, kiek trunka projektų derinimo procesai, kaip rūpestingai ir atidžiai triūsia Vilniaus savivaldybės specialistai nagrinėdami, ar nėra pažeistos statybinės, higieninės ar gamtosauginės normos ir reglamentai, ar projektuojamas objektas dera prie kraštovaizdžio, ar nesukels galimų komplikacijų kaimynams, visuomenei, miestui. Galime piktintis pernelyg gremėzdišku projektų derinimo procesu, tačiau tokie yra mūsų įstatymai. Privalomi, pasirodo, ne visiems.
Nuklystant nuo temos galima nebent paspėlioti, kokį triukšmą sukeltų kurios nors Europos valstybės architektų rūmai, jei ten paaiškėtų tokie nelygios konkurencijos faktai.
Landšaftinė destrukcija
Vilniaus architektų taryba iš esmės susirinko spręsti kitų klausimų. Pagrindinė problema - būsimo daugiaaukščio pastato įtaka miesto kraštovaizdžiui. Atrodo, dar studijų laikais architektai sužino keletą nepajudinamų Vilniaus tiesų. Viena iš jų - “žalioji karūna” yra didelis miesto turtas, kurį reikia tausoti, reikia puoselėti kadaise vidury miškų įkurto miesto įvaizdį.
Planuojant Šnipiškių ir viso dešiniojo kranto plėtrą, Šeškinės ozas buvo viena iš tų saugomų vietų. Nė vienas dešiniojo kranto dangoraižis neiškilo virš šių kalvų. Visi didesni gyvenamieji Šeškinės bokštai taip pat atitraukti nuo kalvos keteros “saugiu” atstumu, ir t.t.
Tačiau visos šios vertybės ne visiems suprantamos. Sparti visuomenės ir verslo raida kartais net neduoda laiko pagalvoti apie panašius dalykus. Taigi buvo nuspręsta pasitikrinti, ar miesto vertybės nepaseno. Galbūt jau atėjo “kiti” laikai?
Vilniaus architektų tarybos posėdis prasidėjo nuo to, kad pagaliau buvo pristatytas projektas (tiksliau - keli brėžiniai ir maketo ištrauka), išklausyti recenzentai ir ekspertai. Tada architektų tarybos ekspertams buvo pateikti du esminiai klausimai: 1) ar būsimas 15 aukštų pastatas dera prie kraštovaizdžio; 2) kaip ekspertai siūlo spręsti susidariusią situaciją?
Į pirmą klausimą buvo atsakyta vienbalsiai ir vienareikšmiškai - tokių parametrų pastatas šioje vietoje negali būti statomas. Pareikalauta sustoti ties jau pastatyta riba. Apskritai daugelis ekspertų siūlė ieškoti “VP Market” reikalingiems pastatams kitos vietos ir kitokio pavidalo architektūros. Kad ir tame pačiame sklype.
Koks bus kalėdinis siurprizas?
Galima atsipūsti - ribos nubrėžtos, kryptys parodytos; ištartas aiškus “ne!” netoleruotiniems sprendimams. Sostinės merijos metodai ir statytojų arogancija pasmerkti, žinia visuomenei perduota ir visuomenė išgirdo.
“Akropolio” statytojas Mindaugas Marcinkevičius spaudai prisipažino klydęs ir sako, kad esą jau brangiai sumokėjęs už šį “jovalą”.
Formaliai dabar galiojantis statybos leidimas “Akropolio” plėtrai mini tik 6 aukštų pastatą - tokį, su kokiu sukandus dantis susitaikyta. Iš merijos gauta pakankamai pažadų, kad jokia tolesnė statyba nebūsianti toleruojama, o jau nuo dabar visi visi sprendimai būsiantys vieši, iš anksto derinami su visuomene ir, žinoma, su Architektų sąjunga. Puiku!
Atrodo, bet kurioje valstybėje šio faktų paketo su kaupu pakaktų, kad visi ramiai uždarytų kontoras ir patrauktų slidinėti. Bet vis tiek kirba mintis - o kiekgi būtų galima tyliai pastatyti, pavyzdžiui, per kalėdinio šurmulio savaites?..
“Statybų pilotas”
