Pastaruoju metu žiniasklaidoje labai padaugėjo pranešimų apie „vokelių“ dalijimą ar kitokia forma naudojamas neaiškios kilmės lėšas.
Užtenka prisiminti Žilvino Šilgalio pareiškimą, kad jis mokėjo liberalui Petrui Auštrevičiui 6000 litų už dalyvavimą rinkimuose, vėliau sužinojome apie vienos Viktoro Uspaskicho šeimos įmonės konfliktą su Dalia Budrevičiene, kai paaiškėjo istorija apie darbuotojams mokamus atlyginimus „vokeliuose“, ir galiausiai tyrimas Darbo partijos būstinėje bei V. Uspaskicho santykiai su Anželika Filipovič ir jos neskaidrus turto įgijimas.
Vien per šiuos kelis mėnesius tiek atvejų, tačiau teisėsauga nė vienu atveju, kuriame įpainioti valstybės pareigūnai, nesiėmė operatyviai ir tiesiogiai spręsti susidariusias problemas. Šiais atvejais apsiribojama tik raštų persiuntinėjimų iš vienos institucijos į kitą, ir tiek.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie V. Uspaskicho santykius su Ūkio ministerijos darbuotoja Anželika Filipovič, asociacijos „Liberalų sąjūdis“ vardu kreipiausi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) dėl A. Filipovič turto įsigijimui panaudotų lėšų kilmės ir galimų mokesčių įstatymo pažeidimų. Asociacija „Liberalų sąjūdis“ balandžio 28 d. gavo atsakymą iš FNTT, kad pareiškimas persiųstas nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Lygiai taip pat kreipėmės į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI)ir Valstybinę darbo inspekciją (VDI) dėl konservatorės S. Bartkevičienės ir, jos teigimu, jai atlyginimo nesumokėjusio Kęstučio Masiulio veiksmų ir galimai nelegalių darbo santykių vienoje iš parlamentinių partijų. VMI atsiuntė atsakymą, jog nerado duomenų, kad S. Bartkevičienė Tėvynės sąjungoje dirbo, todėl pareiškimą perdavė toliau nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai.
Prieš porą dienų sužinojome, kad pagaliau Valstybės saugomo departamentas (VSD) susirūpino Darbo partija ir nusprendė padaryti tyrimą. Viskas būtų gerai, jeigu nors vienu rimtesniu atveju, kuriame liečiami ir aukšti pareigūnai, kas nors ką nors išaiškintų. Šis atvejis nesuradus įkalčių gali tapti puikiu argumentu Darbo partijai norint tautą įtikinti, kad dirbama skaidriai.
Neatsakyti liko ir klausimai, kilę dėl liberalo P. Auštrevičiaus pajamų ir mokesčių deklaravimo bei sumokėjimo po to, kai Ž. Šilgalis viešai pripažino, kad už dalyvavimą rinkimuose P. Auštrevičiui sumokėjo 6000 litų atlygį, kuris P. Auštrevičiaus nebuvo deklaruotas. Kyla abejonių prisiminus P. Auštrevičių, viešai pažadėjusį kreiptis į teismą dėl Ž. Šilgalio pareiškimų. P. Auštrevičius pamiršo savo pažadus, o toks elgesys nepridera europietišku besiskelbiančiam politikui ir kelia tik daugiau abejonių ir įtarimų, susijusių su jam mestais kaltinimais. Šiuo atveju liberalas P. Auštrevičius, jeigu jis tebemano esąs apšmeižtas, turėtų principingai laikytis duoto pažado ir kreiptis į teismą civilinio proceso ar privataus kaltinimo tvarka, kad būtų nustatyta tiesa dėl informacijos apie jo galimai nedeklaruotus 6000 litų atitikimo tikrovei.
Manau, šiais atvejais atsakingos institucijos akivaizdžiai vengia imtis tyrimo ir stengiasi kaip išmanydamos atsikratyti „nepatogių“ tyrimų. Viliuosi, kad pačių politikų požiūris į moralę pasikeis ir gerokai priartės prie deklaruojamų vertybių, o atsakingos institucijos principingai ir neatsižvelgdamos į tiriamų asmenų užimamus postus ištirs bent žiniasklaidoje paskelbtus skandalingus faktus, užuot siuntinėjusios pareiškimus viena kitai.
Jonas Gavelis, asociacijos „Liberalų sąjūdis“ pirmininkas
