Savo atmintyje jis išlaikė vaizdus, matytus trimečio berniuko akimis, o paskui prarado regėjimą... * Gydytojas Maikui Mėjui nuima tvarstį nuo akių. Šis 46 metų vyras aklas nuo trejų metukų. Staiga jis praregi! Jis mato savo žmoną. Mato ją pirmą kartą gyvenime...
Maikas Mėjus būdamas trejų metukų žaidė sode su sesute. Tada jie su tėvais gyveno Silve Sityje Naujojoje Meksikoje. Taigi bežaisdamas Maikas sugalvojo atsinešti iš garažo indą vandeniui pilti. Garaže buvo lentynėlė, o ant jos - nedidelis indas su kažkokiais baltais milteliais. Deja, tai buvo kalcio karbidas. Kai berniukas indo turinį supylė į kriauklę su vandeniu, įvyko sprogimas. Maikui veidas buvo taip sužalotas, kad prireikė 400 siūlių. Tačiau baisiausia - buvo išdegintos akys. Šešis mėnesius berniukas buvo tarp gyvybės ir mirties. Galiausiai vaikas pasveiko, tačiau liko aklas. Jo matyti vaizdai pamažu išsitrynė iš atminties, tad jis susikūrė savo pasaulį naudodamasis jausmais ir kitais orientyrais.
Maikas Mėjus nenorėjo gyventi kaip neįgalusis. Jis daug mokėsi, baigė prestižinį universitetą ir pradėjo dirbti. Vėliau su keliais draugais inžinieriais įkūrė įmonę, kurioje buvo bandomos naujausios technologijos. Maiko tikslas buvo sukurti akliesiems garsinę GPS sistemą, jų pageidavimu nurodančią vietą, kurioje esama konkrečiu momentu. Inžinieriai buvo įpareigoti užbaigti šią sistemą iki galo, o Maikas užsiėmė gaminio pardavimu. Tada paaiškėjo, kad Maikas - puikus biznierius.
Drąsus, nepavargstantis, žinantis, ko trokšta, vyras pasiekė savo tikslą ir jo įmonė suklestėjo. JAV prezidentai, pradedant R. Reiganu ir baigiant B. Klintonu, sveikino jo pagalbą neregiams. Maikas tapo ir aukšto lygio atletu - jis pasiekė slidinėjimo rekordą ir pasižymėjo atlikdamas šuolį su parašiutu. Jo asmeninis gyvenimas taip pat pasikeitė: 1990-aisiais vedė jauną blondinę, kuri jam pagimdė du berniukus. Trumpai tariant, Maikas nugalėjo savo neįgalumą. Niekas niekada negirdėjo, kad jis skųstųsi, jog gyvena tamsioje naktyje. Viltis atgauti regėjimą Maikui nekėlė nerimo.
Ir visgi likimas šio vyro vieną gražią 1999-ųjų dieną laukė gydytojo Danielio Gudmano kabinete. Tą dieną Maikas palydėjo žmoną pas oftalmologą pasikeisti linzes. Gydytojas pasidomėjo jo apakimo aplinkybėmis. Kai sužinojo, kad nukentėjusi tiktai ragena, pasiūlė dalyvauti naujausiame chirurginiame eksperimente persodinant rageną. Operacija buvo atlikta 2000-ųjų kovo 6-ąją Sant Merio ligoninėje San Franciske. Ji truko pusantros valandos. Kitą dieną gydytojas D. Gudmanas priėjo prie ant ligoninės lovos sėdinčio Maiko ir atrišo nuo jo akių tvarstį...
- Kaip ten bebūtų, aš nesitikėjau iš karto praregėsiąs. Maniau, kad bus taip, kaip aiškino gydytojai: prireiks kelių savaičių, kol pradėsiu neaiškiai skirti daiktus, - prisimena Maikas Mėjus. - Tačiau vos buvo nuimtas paskutinis tvarstis, mane ištiko šokas! Aš mačiau! Pirmasis vaizdas, kurį pamatė mano akys, buvo žmonos veidas. Žmonos, kurios niekada nebuvau matęs... Antras daiktas, į kurį įsmigo mano žvilgsnis, kabėjo ant sienos. Gydytojas pasakė, kad tai - veidrodis. Aš pasilenkiau ir pasižiūrėjau į jį. Buvo taip keista...
Nuo tos dienos Maiko gyvenime prasidėjo ilgi mokslai... Kaip mažas vaikas jis turėjo įsiminti daiktus ir jų spalvas.
Jis nuėjo slidinėti į savo įprastą vietą ir pamatė medžius. Jį tiesiog ištiko šokas, nepaisant to, kad jis apie juos žinojo. Skirtumas tas, kad jo, aklojo, pasaulyje jie buvo vertikali kliūtis, kurios buvimą buvo įpratęs atspėti. Tačiau lapai, tamsi spalva, milžiniškas aukštis buvo tikras atradimas...
Praslinko dveji metai. Maiko regėjimas ir toliau gerėjo, tačiau vyrą lydėjo kita problema. Jis viską turėjo išmokti mintinai, kaip mokomasi užsienio kalbos. Dabar jis jau atpažįsta daug daiktų ir daug greičiau nei iš pradžių. Tačiau tai tikras identifikacijos "darbas". Jis reikalauja tiek daug pastangų, kad Maikas tebesinaudoja kai kuriais aklojo įpročiais. Jis visada vaikšto su savo vedliu šunimi ir mieliau skaito brailio raštą.
- Aklųjų pasaulyje aš buvau suaugęs. Dabar suaugusiųjų pasaulyje esu kaip metų vaikas. Tai mane labai trikdo! Tačiau aš nesigailiu. Man prieš akis atsivėrė tokie neįtikėtini dalykai, pavyzdžiui, Monblanas. Galiu matyti mylimų žmonių veidus. Dieviškai mėgstu sėdėti kavinės terasoje ir stebėti praeivius. Jų įvairovė mane jaudina.
Nuostabu regėti pasaulį vaiko akimis, kai tau - 48 metai.
