Japonijos teismas mirties bausmę skyrė 38 metų Osakos gyventojui Hirošiui Majeujei, kuris interneto tinklapyje su savo aukomis sudarydavo sutartis dėl bendro savanoriško pasitraukimo iš gyvenimo, o po to jas žudydavo.
Tyrimo duomenimis, bedarbis japonas su panorusiais pasitraukti iš gyvenimo tėvynainiais susipažindavo specialiame tinklapyje, tardavosi su jais dėl susitikimo ir bendros savižudybės. Paskui žudikas smaugdavo savo aukas ir viską filmuodavo videokamera. Jo aukomis tapo trys 14 - 25 metų žmonės. Ekspertizė Hirošį Majeuję pripažino pakaltinamu.
Verta pažymėti, jog Japonijoje gausėja vadinamųjų internetinių savižudybių - žmonės specialiuose tinklapiuose planuoja bendras savižudybes, o paskui įvykdo tai, ką sumanę.
Pasak Vyriausiosios policijos valdybos viršininko Josikunio Masuojamos, 2004-aisiais per 19 tokių bendrų savižudybių iš gyvenimo pasitraukė 55 japonai, o 2005-aisiais 34 kolektyvinėse savižudybėse "sudalyvavo" 91 žmogus. Dauguma iš jų - 20 - 34 metų amžiaus vyrai.
Policijos atstovas teigia, jog internetiniai susitarimai kolektyviai žudytis pasaulyje atsirado jau prieš kokį dešimtmetį. Japonija pagal šį rodiklį yra vienoje iš pirmųjų vietų. Iš viso per 2004-uosius metus Japonijoje įvairiais būdais nusižudė 32 tūkstančiai žmonių.
Kurstymu žudytis kaltinamas knygos "Savižudžio vadovas" autorius japonas Vataru Tsurumis nesigaili ją parašęs. Nors Japonija pagal savižudybių skaičių - viena pirmųjų pasaulyje, į knygą ilgą laiką niekas nekreipė dėmesio. Tačiau paskui leidinys davė pradžią savižudybės problemos svarstymui. Japonų tautos kultūroje savižudybė - tai būdas atgauti garbę bei orumą ir vienas patogiausių būdų pabėgti nuo užgriuvusių problemų.
