Birutė KARBAUSKIENĖ
Neseniai atsisakę kelti baudžiamąją bylą dėl nepilnametės išžaginimo Marijampolės apylinkės prokuratūros pareigūnai nelinksmai prognozuoja, kad vasarą panašių nerimtų istorijų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių panūdusios pabauginti savo bičiulius merginos kreipsis į teisėsaugininkus, o po poros savaičių tikins "susitaikiusios ir atleidusios", tik padaugės. Pareigūnai stebisi, kad vis dažniau nukentėjusiomis save vadinančios pareiškėjos ne tik jaunėja, bet ir įžūlėja: dar kartą pasimatyti su apkaltintais vyrais prokuratūros koridoriuose ir persimesti su jais kandžiomis replikomis ne vienai esą "lytinį smurtą patyrusiai aukai" - tik nauja pramoga.
Į prokuratūrą atvedė tėvas
Neva lytinio smurto istoriją sukurpė ir vienos Kazlų Rūdos savivaldybės (Marijampolės apskritis) vidurinės mokyklos dešimtokė Dovilė. Septyniolikmetė, lydima tėvo, pareigūnams pasiskundė, kad gretimo kaimo gyventojas Nerijus (21 m.) bene kasdien ją terorizuoja, neleidžia ramiai praeiti ir net grasina nužudyti. Pareiškėjos tėvas lyg tarp kitko pridūrė, kad prieš gerą savaitę (!) tas pats Nerijus jo dukrą dar ir išniekino. Žagintojo auka apskelbtai nepilnametei nieko kito nebeliko, tik patvirtinti tėvo žodžius. Mergina paaiškino, kad prievartautojas jos nemušė, todėl ir smurto žymių esą nėra reikalo ieškoti. O nemušė todėl, kad ji nesipriešino - esą rėkti bijojo, o paleisti į darbą rankas drovėjosi, nes tikėjosi švelniais žodžiais nuraminti įsiaudrinusį jaunuolį. Suprantama, teismo medicinos ekspertas lytinio smurto pėdsakų, jeigu jų ir būtų buvę, praėjus savaitei, taip pat būtų negalėjęs aptikti. Įvykį pradėjęs tirti prokuroras Gediminas Bukauskas iš karto tyliai sau pamanė - nusikaltimo pagal Dovilės pareiškimą greičiausiai nebūsią, tačiau visiškai į tai nereaguoti negalėjo. Pareigūnas kibo į įprastą darbą: nusiuntė merginą pas teismo medicinos ekspertą, apylinkės inspektoriui nurodė į prokuratūrą iškviesti įtariamąjį ir du jo draugus, neva nusikaltimo liudininkus, paskyrė apklausų laiką kitiems Dovilės nurodytiems asmenims, numatė nukentėjusiosios ir įtariamojo akistatos datą.
Smurtas ūkiniame pastate
Dovilė pasakojo, kad lemtingąją popietę ji su drauge stovėjo kaimo autobusų stotelėje. Prie merginų privažiavo ir sustojo lengvasis automobilis, kuriame sėdėjo trys abiem pažįstami vaikinai. Iš mašinos išlipęs Nerijus prie draugės nekibo, o Dovilę, užlaužęs jai rankas, jėga įsitempė į mašiną ir nusivežė. Sustoję prie parduotuvės jaunuoliai apsirūpino alumi ir degtine. Tuo momentu Dovilė bandė pabėgti, tačiau Linas (20 m.), vienas iš pagrobėjų, sulaikė. Pavažiavę Nerijaus namų link ir sustoję atokesnėje kelio atkarpoje jaunuoliai svaiginosi ir, anot Dovilės, grubokai juokavo. Jie vertė gerti ir merginą, tačiau ši kategoriškai atsisakinėjo. Dovilė dar kartą pabandė ištrūkti iš grėsmingos kompanijos, tačiau buvo pagauta. Anot merginos, šį epizodą turėjo matyti ir kilusį triukšmą girdėjo bene už 20 metrų daržą ravėjusi Nerijaus teta, tačiau į jaunuolių reikalus ji nesikišo. (Vėliau prokuratūroje moteris tikino nieko panašaus aptariamuoju laiku nemačiusi ir negirdėjusi, o Dovilė pas Nerijų esą atvažiuodavusi dažnai, nes jiedu ilgai draugavę - buvo pora.) Merginos teigimu, po nesėkmingų bandymų pabėgti vaikinai nusivežė ją į Lino namus ir toliau linksminosi ūkiniame pastate įrengtame kambarėlyje. Tuomet Nerijus, matant draugams, pargriovė savo auką ant lovos, nurengė, nusirengė pats ir pamylėjo. Priešintis Dovilė nepajėgė. Kiti vaikinai jai į pagalbą neatėjo. Pasismaginęs Nerijus parvežė Dovilę prie jos namų ir, pagrasinęs tylėti, išleido. Ji ir tylėjusi savaitę, tačiau Nerijaus kasdieniniai grasinimai privertė prašytis teisėsaugininkų pagalbos.
Prokuratūroje merginai buvo paaiškinta dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, tačiau ji tvirtino nieko nemeluojanti. Teismo medicinos ekspertas, kaip ir buvo manyta, išžaginimams būdingų sužalojimų neaptiko. Iškalbinga detalė - suaugusių žmonių gyvenimą Dovilė gyvena jau nuo penkiolikos metų. Nerijus - buvęs jos lytinis partneris.
Meilės pamokų iniciatorė?
Prisišaukti įtariamąjį ir įvykio aplinkybes galinčius paliudyti jo draugus teisėsaugininkams buvo ne taip paprasta, nes šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, slapstydamiesi nuo tarnybos kariuomenėje, net keletą metų baidosi bet kokių jų kiemuose pasirodančių nepažįstamų žmonių ir juo labiau visokių šaukimų, kvietimų, pranešimų. Tačiau diena po dienos, ir vyrukai buvo apklausti. Visi jie niekada nebuvę teisėsaugininkų akiratyje, nesimokantys, nedirbantys. Automobiliais važinėtis po kaimą ir aplinkines vietoves, kalbinti merginas ir ieškotis linksmybių - bene vienintelis jų užsiėmimas. Vaikinai paneigė buvus bet kokią lytinę prievartą. Anot Lino, kokia Dovilė lytinio smurto auka, jeigu kitą dieną su ta pačia kompanija - ir su tuo pačiu "žagintoju"! - smagiai leidosi į kelionę prie ežeriuko? Ir Linas, ir Nerijus nuosekliai pasakojo Dovilės nurodytos dienos įvykius: iš tiesų būta ir alaus, ir degtinės, ir sekso, tačiau pastarojo malonumo iniciatorė buvusi pati Dovilė - esą vis ropštėsi Nerijui ant kelių, atseginėjo kelnes, buvo patenkinta, juokėsi ir meilės seansą surengė tiesiog ant stalo. Besidrovinčius kompanijos dalyvius mergina ragino nesistebėti - esą jai tai ne pirmas kartas. Anot sekso pamokos liudininkais tapusių vaikinų, jeigu tik būtų norėję, ir patys būtų mylėjęsi su Dovile - ji tai visai nedviprasmiškai siūliusi. Be to, Dovilė galėjusi išeiti, pabėgti - niekas jos nelaikęs. Nerijui buvusios merginos kaltinimas pasirodė daugiau negu absurdiškas - pustrečių metų draugauta, ne kartą mylėtasi, o staiga - žagintojas!
Prokuratūra - ne turgus
Prokurorui išklausius, pavadinkime, antrąją pusę ir surengus abiejų pusių akistatą, Dovilės principai greitai išgaravo. Negalėdama įrodyti savo tiesos ir nesugebėdama paaiškinti, kodėl sukurpė visą šią istoriją, mergina parašė antrąjį pareiškimą, kuriuo paprašė nebetirti jos pirmojo pareiškimo - esą su Nerijumi lytiškai santykiavusi savo noru ir niekam pretenzijų nebeturinti. Pareigūnai buvo gailestingi probleminėje šeimoje gyvenančiai, bet mokykloje gana teigiamai charakterizuojamai nepilnametei - baudžiamosios bylos už melagingus parodymus neiškėlė. Esą išgirsti svetimų suaugusių žmonių moralai merginai bus gera gyvenimo pamoka.
- Atrodė, gėda bus merginai - susimąstys, supras, gailėsis, pradės kitaip elgtis, - "Akistatai" sakė įvykį tyrusio prokuroro kolegos, turėję progos ne vieną valandą matyti ir girdėti prokuratūros koridoriuose keistai bendraujančius Dovilę ir kelis vaikinus, atvykusius į apklausas. - Mergina buvo gerai nusiteikusi ir jautėsi tarsi būtų vadovė, atvežusi ekskursiją. Tam pačiam Nerijui įsikibusi į parankę aktyviai ragino jį eiti drauge pasižvalgyti po prie pat prokuratūros esančią parduotuvę. Šis, mestelėjęs, kad nenori būti dar kartą apkaltintas ją išžaginęs, iš merginos draugijos išsisuko, - pasakojo pareigūnai. - Kita vertus, gal mergina ir patyrė lytinį smurtą - paprasčiausiai tuo momentu santykiauti nenorėjo, todėl ir jautėsi išprievartauta, kreipėsi, o paskui atlyžo greičiausiai už tam tikrą pinigų sumą. Bet tai jau nerimtas reikalas - prokuratūra tampa turgumi. Absurdas, jeigu teisėsaugininkai įtraukiami į neapgalvotus jaunuolių žaidimus. Kaip išvengti tokių mūsų darbą trukdančių žaidimų? Jeigu baudžiamoji atsakomybė nebebaugina, tai gal pagaliau nuspręskime bent melagių pavardes atvirai skelbti spaudoje? Kai žinos, kas gresia, gal daugiau mąstys ir sąskaitas suvedinės savuose kiemuose?
