Irena ZUBRICKIENĖ
Šių metų balandžio 23 dieną Gulioniškių kaimo (Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskr.) gyventojas Arūnas Aštrauskas (31 m.) užsuko pas kaimyniniame Višakio Rūdos kaime gyvenančią savo močiutę. Čia Arūną ryte susirado jo pažįstamas iš gretimo Tamošbūdžio kaimo (Jankų sen.) - niekur nedirbantis ir nesimokantis, tris kartus už vagystes jau teistas Kastytis Zaranka (20 m.). Nors vyrus pagal amžių skiria geras dešimtmetis, bendrą kalbą jie surasdavo, nes kaipmat pasidėdavo butelį. Taip buvo ir lemtingąjį kartą Arūno močiutės namuose.
Vėliau močiutė padavė anūkui 100 litų ir paprašė nupirkti įvairių maisto produktų. Kartu su Arūnu išėjo ir Kastytis. Kiek apsvaigę bičiuliai netrukus atsirado Kazlų Rūdoje. Čia draugus labiausiai domino ne močiutės pageidauti maisto produktai, bet alkoholiu prekiaujantys "taškai". Pirmieji gurkšniai buvo išgerti tiesiog autobusų stotelėje. Netrukus bičiuliai pradėjo kivirčytis - tik vėliau paaiškės, kad keistesniu laikytas Arūnas sugėrovo adresu pasakė ne vieną žodį, dėl ko Kastytis pasijuto esąs įžeistas. Po šiokių tokių grumtynių bičiuliai neišsiskyrė - jie vėl pirko gerti ir susitaikę bendravo toliau. Matyt, Kastytis nenorėjo palikti jį įžeidusį draugą, kol jo kišenės dar buvo neištuštintos.
Tądien buvo daug išgerta ir daug kartų muštasi, kol Arūnas, kuris paskutinįkart buvo mušamas gulintis, taip ir buvo paliktas gulėti išgertuvių vietoje.
Po nakties, praleistos svetimoje pastogėje, Kastyčiui parūpo, ar vakarykštis dosnusis jo sugėrovas dar gali būti likęs gulėti. Vaikinas atlingavo prie ūkinių prekių parduotuvės, kur vakare buvo palikęs Arūną, ir ... "nusilpo". Čia jis netrukus buvo prikeltas Kazlų Rūdos policijos pareigūnų, kurie ką tik buvo gavę anonimo skambutį apie prie parduotuvės keistai tysantį vyrą. Paaiškėjo, kad per naktį lauke paliktas sumuštas Arūnas Aštrauskas, patyręs sunkią galvos traumą ir kitus sužalojimus, numirė. Pareigūnai iš karto įtarė, kad netoli lavono aptiktas užsnūdęs Kastytis Zaranka, kuris atsimerkęs nelabai suprato, kur esąs, gali būti susijęs su nelaimėlio nužudymu. Taip ir buvo.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą dėl tyčinio nužudymo, pripažino K. Zarankos kaltę ir paskyrė jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Vaikinas suimtas jau nuo tada, kai pradėtas tirti įvykis.
Kastytį ir jo tėvus pažįstančiųjų teigimu, jo padarytų nusikaltimų ir negailestingo elgesio šaknų reikia ieškoti šeimoje, kurioje buvo garbinamas butelis, o vaikams neskirta reikiamo dėmesio, šilumos.
Liūdno likimo vaiku kaimynai vadina ir Arūną Aštrauską. Savo šeimos nesukūręs vyras jau senokai gyveno atskirai nuo tėvų - buvo įsikūręs atokioje pamiškės trobelėje. Arūnas mėgdavo pasigirti esąs poetas ir dailininkas, tačiau kaimo žmonės iš tokių vyro kalbų tik pasijuokdavo. Anksčiau Arūnas sparčiai rišdavo šluotas ir važinėdavo jas parduoti į Kauną, Marijampolę. Tai buvo bene pagrindinis vienišiaus pragyvenimo šaltinis. Pastaruoju metu Arūnas vis dažniau palinkdavo prie alkoholiu piktnaudžiaujančių kompanijų, kuriose neretai būdavo ir išjuoktas, ir apdaužytas. Kalbama, kad kaimo keistuoliu laikytas Arūnas žodžio kišenėje neieškodavo - išgėręs jis tikrai galėdavęs įskaudinti, įžeisti lengvai išsprūdusiu žodžiu. Tai vyrą ir pražudė.
