Remigijus RAINYS
Biržų teisėsaugininkai garsėja tuo, jog jau keleri metai rajone nelieka nė vienos neišaiškintos žmogžudystės. Atrodo, kad pareigūnai nesutriko ir po serijos pastarųjų dienų nužudymų, nes pagrindinis įtariamasis jau ieškomas. Tiesa, tiek rajono policijos vadovas, tiek vyriausiasis prokuroras pabrėžia, kad tiriamos ir kitos galimos nusikaltimų versijos, tačiau turimi faktai iškalbingai byloja pagrindinės tyrimo linijos naudai.
Silpnas pagalbos šauksmas
Sekmadienio popietę Žalgirio gatvės vienaaukščiame daugiabutyje gyvenančius tėvus Joną (86 m.) ir Feliciją (81 m.) Nainius atėjusi aplankyti jų dukra Irena negalėjo patekti į užrakintą jų vieno kambario butą, nors gerai žinojo, kad senoliai turi būti namie. Ilgokai pasibeldusi moteris lyg ir išgirdo silpną pagalbos besišaukiančios mamos balsą, todėl skubiai puolė pas kaimynus. Pirmoji mintis buvo ta, kad tėvai paliko neužsuktą dujų baliono čiaupą ir apsinuodijo dujomis. Prie nuo gatvės krūmų dengiamos namo pusės, į kurią išeina Nainių buto langas, netrukus drauge su Irena atskubėjo kaimynai Romas Morkvėnas, Povilas Puteikis ir Stasė Jevaitienė. Povilas per stiklą įžiūrėjo kambario gilumoje gulinčią ir silpnu balsu pagalbos besišaukiančią Feliciją, todėl vyrai išlupo langą, tikėdamiesi išleisti menamas dujas. Deja, tai, ką jie išvydo, neturėjo nieko bendra su dujų nutekėjimu. Kruvina senolė gulėjo kambaryje ant grindų, o buto šeimininkas Jonas - prie pat durų pusiau ant šono, lyg pasidėjęs galvą ant slenksčio. Tuo metu atskubėjus greitajai pagalbai, Povilas išstūmė Nainių buto duris ir atsitiktiniams liudininkams atsivėrė klaikus senolių, gulinčių kraujo klane, vaizdas. Medikai konstatavo, kad Jonas jau nebegyvas, o Felicija, kurios galvoje vėliau buvo suskaičiuotos ne mažiau kaip septynios kirstinės žaizdos, dar bandė bendrauti su gelbėtojais. Kaimynas Romas tikino, kad į jo klausimą, kas čia buvo, ji aiškiai atsakė, kad lankėsi kaimynas Vytautas.
Pažįstamo žmogaus darbas
Į ligoninę išvežta ir Intensyvios terapijos skyriuje gydoma Felicija vis dar labai silpna, todėl teisėsaugininkai jos oficialiai apklausti kol kas nesiryžta. Su pagrindine liudininke pareigūnai bendrauja per nė akimirką nuo mamos lovos nesitraukiančią jos dukrą. Manoma, kad senukai buvo užpulti ketinant apiplėšti, nors net ir nusikaltėlis turėjo žinoti, kad galėjo tikėtis tik menkučio grobio: senoliai savo pensijas atiduodavo dukrai ir ji už jas tėvams pirkdavo bei atnešdavo maisto. Irena buvo perspėjusi tėvus, kad netikėtai užklupti šie visuomet sakytų pinigus laiką pas dukrą. Senieji Nainiai, anot kaimynų, buvo labai nepatiklūs, todėl įsileisti galėjo tik labai gerai pažįstamą žmogų. Net išeidami į kiemą pasėdėti ant suoliuko ir pasišildyti prieš saulutę Juozas ir Felicija rūpestingai užrakindavo buto duris. Po pirminės artimųjų apžiūros bute pasigesta tik maždaug 50 litų. Nors spintos durys buvo praviros, tačiau didesnės kratos požymių, kurie būdingi atsitiktiniams apiplėšimams, nebuvo matyti.
Pagrindinis įtariamasis
Todėl pagrindiniu įtariamuoju ir tapo senukų kaimynystėje gyvenęs neseniai penkiasdešimtmetį atšventęs Vytautas Gerikas, kuris tik šių metų gegužės 2-ąją anksčiau laiko sugrįžo iš pataisos namų. Bene penkis kartus už įvairiausius nusikaltimus teistas vyriškis, pastarąjį kartą už grotų patekęs už plėšimą dar 1995 metais, savo sugrįžimą į laisvę šventė taip triukšmingai, jog vos vėl neiškeliavo atgalios, mat jo bute mažiau nei prieš mėnesį buvo išžaginta moteris. Tiesa, šiaip jau žiaurumu garsėjančio ir įkaitinto lygintuvo savo aukoms kankinti nesivaržančio griebtis Vytauto Geriko žaginimo momentu namie nebuvo, todėl jis išvengė teisėsaugininkų įtarinėjimų. Kaip įtikinėjo vienas iš tos kriminalinės puotos dalyvių, nukentėjusioji ūžauti atėjo savo noru, o paskui pati panoro pasimylėti su vienu iš užsitęsusių vaišių dalyviu. Tai sužadino kitų čia buvusių įkaušėlių seksualinius instinktus ir jie savo geidulius su moterimis patenkino prievarta.
Joninių proga Vytautas Jonui Nainiui nupynė ir padovanojo didžiulį vainiką, kurį prieš tai didžiuodamasis aprodė visiems kaimynams. Kol policijos pareigūnai ieškojo įtariamojo Jono Nainio nužudymu, šis, kaip vėliau paaiškėjo, talkininkavo kitos būsimos aukos giminaičiams.
Dar vienas nužudymas
Kaip "Akistatai" pasakojo biržietė Danutė Valackonienė, Vytautas porą dienų talkininkavo jai - skaldė malkas ir kartu su jos anūku statė malkinę. Vyriškis daug pasakojo apie pastaruoju metu gerokai palengvėjusį gyvenimą "zonoje", pagerėjusias buities sąlygas ir žymiai skanesnį maistą. Atrodė, jog plepumu pasižymėjęs Vytautas tiesiog ilgisi gyvenimo pataisos namuose ir visiškai nesibaimina dėl galimo sugrįžimo atgal. V. Gerikas atsitiktiniams darbdaviams padarė neblogą įspūdį, nes po trumpo atokvėpio pats noriai griebdavosi darbo ir ragindavo dirbti kitus. Danutė kelioms valandoms talkininką buvo nusigabenusi ir į tėvų sodybą Biržų kaime, esančiame maždaug už vieno kilometro už miesto, kur vienišas gyveno jos vyresnysis brolis Zenonas Aniūnas (64 m.). Nors Vytautas ten tik trumpai pašienavo, tačiau, matyt, įsidėmėjo, kad dažniausiai trečiosios grupės invalidas namuose lieka vienas, nors mieste gyvenantys artimieji kone kasdien stengiasi jį aplankyti, todėl, kaip spėjama, kitos dienos rytą sugrįžo į atokiau stovinčią sodybą. Pasak artimųjų, Zenonas taip pat buvo labai nepatiklus, todėl mažai pažįstamas žmogus galėjo jo palankumą laimėti nebent pasiūlęs išgerti.
Kaip ten buvo, tačiau pirmoji sunerimo Z. Aniūno kaimynystėje gyvenanti Genovaitė Šumskiemė, pas kurią išvakarėse iš kaimyno sodybos atėjęs aukštas vyras pasakė, kad Zenonas nori pirkti jo dviratį, tačiau pritrūko dešimties litų, todėl prašo kaimynės juos paskolinti. Genovaitė iš karto sumetė, kad čia kažkas ne taip, ir pasiūliusi, kad Z. Aniūnas pats ateitų skolintis pinigų, nekviestą svečią išlydėjo. Kitą rytą moteris pastebėjo, kad net jau įdienojus kaimyno durys vis dar užvertos. Nors Zenonas gyvulių, kuriais reikėtų neatidėliotinai pasirūpinti, nelaikė, tačiau net ir po išgertuvių taip ilgai troboje niekuomet neužsibūdavo. Genovaitė paskambino Biržuose gyvenančiai senolio seseriai Danutei Valackonienei ir paprašė atvažiuoti pasižiūrėti, ar broliui viskas gerai. Šioji atskubėjo su sūnumi Raimondu ir anūku. Atvykėlius nustebino atvertos visų ūkinių pastatų (net ir lauko tualeto) durys. Nors trobos prieangio durys buvo uždarytos, tačiau neužrakintos, tad jas pastūmęs bei vidun įėjęs Raimondas iš karto išvydo kraujo klane kniūbsčią gulintį dėdę. Iškviesti greitosios pagalbos medikai tegalėjo konstatuoti senuko mirtį, o policijos ekspertai po pirminės apžiūros užfiksavo daugines žaizdas galvoje ir krūtinėje bei pjautinius ar kirstinius sužalojimus rankose. Nepatvirtintais duomenimis, G. Šumskienė iš jai parodytų nuotraukų atpažino ir išrinko iš jos norėjusio pasiskolinti pinigų įtariamojo Vytauto Geriko nuotrauką, todėl įtariamasis tapo kandidatu į serijinius žudikus.
Skęstančiųjų gelbėjimas...
Biržų rajono policijos ir prokuratūros vadovai mano, kad vienišų senyvo amžiaus žmonių saugumo problema yra labai opi ir vien teisėsaugininkų pastangomis jos išspręsti nepavyks. Pareigūnų nuomone, savo artimaisiais turėtų labiau pasirūpinti jų vaikai ar artimieji, kurie, jei negali su tėvais apsigyventi patys ar kartu apgyvendinti fiziškai pajėgių ir patikimų giminaičių, tai bent privalėtų pasirūpinti jų būsto saugumu. Galbūt ir neestetiška sodybų pastatų langus apgrotuoti ir priemenėje įtaisyti šarvuotas duris, tačiau tai gerokai pagerintų senų žmonių saugumą. Jei vaikai neįstengia nusenusių tėvų įkalbėti keltis į miestą, tai turėtų susitarti su kaimynais, kad senyvi žmonės bent nakvotų drauge. Visų pirma senyvų žmonių apsauga derėtų susirūpinti ir daugelyje kaimų besikuriantiems policijos rėmėjų būriams. Pareigūnai atmeta idėją dėl palengvintų ginklo savigynai senoliams išdavimo sąlygų, nes tai būtų dar vienas nusikaltėlių apginklavimo "kanalas". Biržų teisėsaugininkų vadovai tikina, jog jų pavaldiniai pasirengę tikrinti kiekvieną pranešimą apie apylinkėse pasirodžiusius ir savo paslaugas talkininkauti siūlančius nepažįstamus asmenis. Todėl šio rašinio autorius, rizikuodamas būti apkaltintas, kad reklamuoja šalyje žinomas mobiliojo ryšio paslaugas teikiančias bendroves, teigia, kad geriausia dovana kaimuose gyvenantiems vyresnio amžiaus giminaičiams - mobiliojo ryšio telefonas su sąskaitos papildymo kortele, kuri įpareigos savo senelius, dėdes ar tolimesnius giminaičius aplankyti bent kartą per mėnesį.
