Ne paslaptis, kad didžiausią greitosios medicinos pagalbos klientų dalį sudaro pagyvenusios bobulės, kurios iš tikrųjų niekuo neserga, tačiau be galo nuobodžiauja be gydytojo. Jos nori, kad daktaras atvažiuotų pas jas nors ir dešimt kartų per dieną matuoti neva pakilusio ar per daug nukritusio kraujospūdžio. Tad štai viena tokia "pacientė" tą pačią dieną greitajai pagalbai skambino jau trečią ar ketvirtą kartą. Ką gi, automobilis atvyksta, o toliau viskas klostosi maždaug taip: į kambarį tylėdami įeina gydytojas ir felčerė. Gydytojas sėdasi ant kėdės, išsitraukia armoniką ir pradeda groti, o felčerė - šokti. Po kelias minutes trukusio "vaidinimo" gydytojas ir felčerė, taip ir nepratarę nė žodžio, išeina. Apstulbusi bobulė kurį laiką neatsigauna nuo patirto šoko, o paskui vėl skambina "03" ir barasi, kad, girdi, atvažiavę kažkokie nenaudėliai, pagroję, pašokę ir išvažiavę.
Po pusvalandžio pas bobulę atvažiuoja psichiatrų brigada ir išveža ten, kur paprastai vežami žmonės, sergą sunkiomis senatvinėmis psichozėmis. Tad nors dviem trims savaitėms greitosios pagalbos stoties darbuotojai gavo žymiai mažiau iškvietimų.
