Sigitas STASAITIS
Už lytinius santykius su penkiolikamete dukterėčia nuteistas kalėti šiaulietis Arūnas Ulys (32 m.). Lygiai prieš metus jo brolis Alfredas Ulys (39 m.) į sustiprinto režimo koloniją pakliuvo 14 metų. Šis vyras ne tik be gailesčio daužydavo savo vaikus, kurių yra susilaukęs net septynių, bet ir žagino mažametį sūnelį, tvirkino darželinio amžiaus dukrą, o kiek vyrėlesnę kelerius metus buvo pavertęs meiluže - išžagino bei tvirkino per 100 kartų! Beje, už santykius su ta pačia mergaite dabar nuteistas ir Alfredo brolis Arūnas. Vaikų, kurie tėvo įbauginti ilgai tylėjo, labui straipsnyje pavardės ir vardai pakeisti.
1996 metais atėjusi į Rėkyvos (Šiaulių priemiestis) nuovadą pareiškimą parašė Laima Ulienė. Moteris kaltino kaimyną, kuris, jos žodžiais, žvėriškai prilupęs Ulių sūnų - aštuonerių metų Domantą. Policininkai netruko išsiaiškinti, kad kaimynas čia niekuo dėtas - berniuką diržu iki kraujo prikapojo pats tėvas Alfredas Ulys, tačiau sadistas atsakomybės išvengė - L. Ulienė prigrasė Domantą meluoti, jog tėvas diržu nečaižęs, tik kepštelėjęs už neklausymą. Apie piktąjį tėvą buvo pranešta Vaikų teisių apsaugos tarnybai, tąkart viskas tuo ir baigėsi.
Maždaug po metų Ulių vaikai mokykloje prasitarė, jog tėvas namuose rengia tikras egzekucijas. Mokyklos darbuotojai pareigūnams perdavė vaikų pasakojimą: 1997-ųjų vasarą A. Ulys Domantą mušė, Dalią (12 m.) baugino peiliu, o kažkuris iš mažųjų buvo mestas ant grindų žemyn galva. Nuvykę pas Ulius policininkai iš L. Ulienės vėl išgirdo melą, jog neva kalbos apie girto Alfredo siautėjimą - prasimanymas. Nuščiuvę vaikai nudelbę akutes tylėjo.
1998-ųjų pavasarį ir vasarą Dalia Ulytė dėl sumušimų du kartus buvo gydyta Šiaulių ligoninėje. Nors mergaitė tada teigė, kad tėvas jos nelietęs, dabar įrodyta, jog paauglė melavo verčiama motinos - policininkai perėmė mergaitei į ligoninę atneštą L. Ulienės ranka rašytą raštelį, kuriame nurodoma pareigūnams meluoti, jog tėvas jos nelietęs. Apie vaikų mušimą bei seksualinį išnaudojimą Ulių šeimoje policiją buvo perspėjusi ir Rėkyvos, kur mokėsi šie vaikai, direktorė, tačiau pareigūnai vėl nieko negalėjo įrodyti.
1999-ųjų birželį į policiją vėl kreipėsi L. Ulienė. Ji paskundė, jog vyras sumušė ją bei keturis vaikus. Atvykę inspektoriai išsiklausinėjo, jog tądien kitame namo kambaryje apsistojęs Alfredo tėvas parsivedė kažkokią paleistuvę, su kuria kartu gėrė bei bendravo ir A. Ulys. Tai sužinojusi žmona vyrui pagrasino skyrybomis. A. Ulys užsiuto, penktą mėnesį nėščiai žmonai smogė į veidą (pamušė akį). Kai moteris nubėgo slėptis pas kaimynus, įtūžusio Alfredo akys nukrypo į vaikus. Tėvas ėmė tardyti vaikus, siekdamas sužinoti, kuris iš šaldytuvo pasiėmė ir suvalgė rinkę rūkytos dešros. Dalia (14 m.), Domantas (11 m.), Kęstutis (10 m.), Ugnė (7 m.), Alfonsas (5 m.) ir Bronytė (3 m.) tylėjo. Įsiutęs A. Ulys sugriebė vyriausiąją dukrą už galvos ir trenkė į durų staktą. Apsipylusi ašaromis mergaitė sukniubo, po to ilgokai skundėsi galvos skausmu. Vėliau prokuratūroje apklausiami vaikai pasakojo, jog tą dieną neblaivus tėvas į darbą paleido kumščius. Nežinia, ar gelbėdamas mažesniuosius vaikus, ar tikrai suvalgęs dešrą prisipažino Domantas. Jis tuoj pat buvo išplaktas diržo sagtimi per sėdmenis bei kojas. Vėliau ekspertai rado dešimties kirčių žymes - mėlynes, kai kur iki kraujo prakirstą odą. Tąkart nekliuvo tik dviem patiems mažiausiems vaikams. Beje, pareigūnai išsiaiškino, jog palikdamas vaikams išvirtos košės, A. Ulys ant stiklainio užbrėždavo brūkšnelius, kiek kuriam leidžiama suvalgyti.
Galop A. Uliui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vaikų mušimo. Mažieji pagaliau papasakojo tokių dalykų, jog sutriko net visko regėję prokurorai.
Pasirodo, kai viena dukra sulaukė aštuonerių, tėvas ją pavertė savo meiluže. Nieko nesakydamas žmonai, A. Ulys mergaitei liepdavo kartu su juo eiti neva liuobtis ar pasivaikščioti. Mažametė buvo prievartaujama namuose (kai žmonos nebūdavo ar šiai įmigus), sandėliuke, lauko virtuvėje, tvarte, šiltnamyje ar tiesiog krūmuose. Mergaitė neprisiminė visų tėvo prievartos atvejų, todėl suskaičiuoti tik likę vaiko atmintyje. Baudžiamojoje byloje yra įrodymų, jog Alfredas Ulys dukrą tvirkino mažiausiai 67 kartus, o išprievartavo 41. Vienos meilužės iškrypėliui buvo maža. Jis keletą kartų tvirkino ir beveik dvigubai jaunesnę dukrytę. Ir tai ne viskas - Alfredas kartą išžagino net savo pirmaklasį sūnų! Visa tai iškrypėlis darydavo tik būdamas girtas, o išgerti mėgo dažnai.
Pernykštį vasarį Šiaulių apygardos teisme už mažamečių vaikų mušimą, tvirkinimą, žaginimą bei kankinimą A. Ulys nuteistas kalėti 14 metų sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Tai išgirdusi L. Ulienė pravirko, "Akistatos" korespondentui guodėsi, jog jai bus sunku be vyro užauginti 7 vaikus, Alfredui ji atleistų ir toliau gyventų kartu.
Likusi be vyro L. Ulienė su vaikais išsikėlė iš priemiesčio į Šiaulius. 2000-ųjų pavasarį grįžęs iš įkalinimo vietos pas moterį ėmė užsukti jaunesnis Alfredo brolis Artūras. Pernai birželį, kai jis lankėsi pas L. Ulienę, šioji taisė valgį vaikams ir pritrūko pieno. Motina į parduotuvę išsiuntė savo 15 metų dukrą, o Artūras pasisiūlė palydėti. Kol mergaitė rinkosi pieną, dėdė nusipirko ir čia pat išgėrė butelį alaus. Grįžtant namo prapliupo lietus, tad dėdė su dukterėčia pasislėpė statybose Žemaitės gatvėje. Nuo alaus įkaitęs Artūras Ulys ėmė kibti prie dukterėčios, o ši, patyrusi ilgamečius tėvo kankinimus, nesipriešino. Iškrypėlis dėdė porą kartų pasitenkino, po to abu, lyg nieko neįvykę, parėjo namo.
Apie įvykį statybose paauglė mamai papasakojo tik po trejeto dienų. L. Ulienė iš karto kreipėsi į prokuratūrą. A. Ulys buvo sulaikytas, jis viską prisipažino. Iš pradžių baudžiamoji byla buvo iškelta dėl išprievartavo, tačiau kaltinimai iškrypėliui buvo pateikti tik dėl santykiavimo su lytiškai nesubrendusiu asmeniu - mat mergaitė davė parodymus, jog statybose dėdei nesipriešino. Pasirašęs, jog niekur nedings, Artūras iki teismo liko nesuimtas. Maždaug prieš mėnesį Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, tačiau Artūras nepasirodė jau pirmajame teismo posėdyje. Teisėjas nedrausmingam teisiamajam pakeitė kardomąją priemonę - policininkus įpareigojo iškrypėlį suimti. Netrukus prasivėrė teismo durys, pavėlavęs apie valandą į salę įpuolė pradingėlis, beje, ganėtinai išgėręs. Sužinojęs, jog suimamas, A. Ulys ėmė protestuoti. Jis pradėjo teisintis, jog teismo išvakarėse šventė savo vedybų pusės metų jubiliejų. Prieš porą dienų Artūras Ulys nuteistas dvejus metus kalėti griežtojo režimo kolonijoje.
Pasak L. Ulienės, Alfredo ir Artūro nesveikų polinkių bei sadizmo šaknys - iš jų pačių šeimos. Brolių tėvas buvo tikras despotas. Jis savo vaikus žiauriai mušdavo, dar mažą Alfredą primynęs koja ar net surišęs keletą kartų pliekė kol vaikas neteko sąmonės. Kai vaikai užaugo, tėvas į išgertuves priimdavo ir juos. Alfredo ir Artūro tėvas mėgo pabendrauti su laisvo elgesio moterimis, tokių parūpindavo ir sūnums. Brolių tėvas niekinančiai žiūrėjo moteris - laikė žemesniais už vyrą padarais. Nenuostabu, jog Alfredas savo vaikus, ypač berniukus, nuolat mokė neklausyti motinos, ją žemindavo.
